400-osios jo mirties metinės penktadienį paminėtos J. K. Chodkevičiaus įkurtoje Kretingoje, ceremonijos metu įsteigtas kenofatas į kurį įdėtos šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme iš jo pergalių, gyvenimo ir palaidojimo vietų, jį menančio ąžuolo gilėmis.

„Šiais metais, šią dieną, J. K. Chodkevičius kyla į mūšį prieš savo paties užmarštį. Minint LDK didžiojo etmono mirties 400-ąsias metines, jo atminimui įamžinti ir istorinei atminčiai prikelti vyksta daugybė iniciatyvų. Tačiau Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vardo suteikimas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ – kartu ir šios brigados istorijos tęstinumas“, – ceremonijos metu sakė ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, brigados kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei.

Be to, brigados simbolis – grifas – pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai – karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.

„J. K. Chodkevičių galima laikyti XVII a. karinių pergalių simboliu. Šios pergalės – Lietuvos karo istorijos pavyzdžiai. Todėl garbė suteikti Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vieno iškiliausių karvedžių, Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vardą. Kariams linkiu ir toliau semtis išminties iš jo biografijos ir puoselėti didžiojo etmono vardo atminimą tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje“, – teigė ministras.

Penktadienį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme taip pat atidengtas J. K. Chodkevičiaus garbei skirtas paminklas.

J. K. Chodkevičius (1570–1621 m.) buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią žinojo XVII a. pr. Europos galingieji. Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas.

1605 metais pasiekė garsiausią savo pergalę, Salaspilyje sumušdamas daug gausesnes švedų pajėgas. Jis imitavo savo pajėgų atsitraukimą ir sulaukęs, kai priešo pajėgos pradės puolamuosius manevrus ir praras rikiuotės darną bei pateks į jam patogesnę vietovę, sudavė galingus smūgius pakrikusiam priešui taip netikėtai perimdamas iniciatyvą ir priversdamas priešo pajėgas bėgti.