Pilietinės ir politinės laisvės Lietuvoje užtikrinamos geriau nei Latvijoje, tačiau prasčiau nei Lenkijoje ir Estijoje, rodo trečiadienį paskelbtas tradicinis Pasaulio laisvės indeksas.

Jungtinių Valstijų nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ skelbiamame indekse Lietuva surinko 91 tašką iš 100 - lygiai tiek pat, kiek pernai.

Pasaulio laisvės indekse Lietuva aplenkė Latviją, kuri surinko 86 taškus, Baltarusiją su 17 taškų ir Rusiją su 22 taškais, tačiau nusileido Estijai (94) ir Lenkijai (93).

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, „Freedom House“ atstovas Vytis Jurkonis sako, kad, vertinant Lietuvos situaciją, be kitų dalykų atsižvelgta ir į korupcijos lygį, informacinio karo poveikį Lietuvos žiniasklaidai bei tautinių mažumų situaciją.

„Lietuvoje, bendrai žiūrint, situacija yra tikrai pakankamai gera, ji atitinka demokratinės valstybės standartus. Šalies pilietinės ir politinės laisvės užtikrinamos ir didesnių poslinkių šioje srityje nei į dar geresnę pusę, nei į neigiamas tendencijas, to nebuvo“, - BNS teigė V.Jurkonis.

Indekso sudarytojai paragino šiais metais atkreipti didesnį dėmesį į Lenkijos situaciją, nes valdančiojo „Įstatymo ir teisingumo“ veiksmai 2015-aisiais, bandant į pagrindines valstybės institucijas paskirti partijai lojalius žmones, anot „Freedom House“, kelia rimtą susirūpinimą dėl Lenkijos krypties.

Pagal Pasaulio laisvės indeksą, geriausiai pilietinės ir politinės laisvės užtikrinamos Šiaurės Europoje - Švedija, Suomija, Norvegija ir Islandija gavo maksimalų skaičių taškų. Tuo metu mažiausiai laisvos šalys yra didžiojoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyje.

Vertindami situaciją pasaulyje „Freedom House“ atkreipė dėmesį, kad Europos demokratijos ir Jungtinės Valstijos susidūrė su sunkumais sprendžiant dėl pilietinio karo Sirijoje ir kitų regioninių konfliktų. Be žuvusių civilių, šie konfliktai iššaukė ir precedento neturintį pabėgėlių srautą į Europą bei sudarė sąlygas atsirasti teroristinėms grupėms, kurios įkvėpė arba pačios organizavo atakas žemyne, teigė Pasaulio laisvės indekso sudarytojai.

„Demokratinėse šalyse šie rūpesčiai vedė link populizmo, fanatiškų reakcijų, o taip pat naujų saugumo priemonių, grasinančių pagrindinėms atviros visuomenės vertybėms“, - rašoma apžvalgoje.

Tačiau nevyriausybininkai taip pat atkreipė dėmesį į demokratinių jėgų išrinkimą iki šiol autoritarinėse valstybėse, tokiose kaip Nigerija, Venesuela ar Mianmaras: „Šios naujos pradžios siūlo prielaidą, kad demokratinės sistemos gali įrodyti esančios atsparesnės nei trapūs autoritariniai režimai“.

Pasaulio laisvės indeksas skelbiamas nuo 1972 metų.