„Po sprendimo į mus kreipėsi keletas susirūpinusių, kurie irgi norėjo gauti know-how (liet. praktinę patirtį), kaip buvo bylinėjamasi, tai yra kažkur apie 20 bylų tikrai teismuose. Gal jų yra ir daugiau, bet bent jau iš to, kiek aš galėjau suskaičiuoti, tai yra maždaug tiek“, – žurnalistams pirmadienį sakė Asociacijos vadovas.

Kaip skelbė BNS, Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį penktadienį tenkino dviejų pareiškėjų prašymą pripažinti jų bendrą gyvenimą partnerystės forma ir įpareigojo valstybę šiuos santykius įregistruoti.

Ši byla buvo inicijuota po to, kai balandį Konstitucinis Teismas (KT) atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus.

Merginų porai teisme atstovavęs Aivaras Žilvinskas žurnalistams teigė, jog svarbiausias teismo sprendimo aspektas yra tai, kad porai yra pripažintas šeimos statusas.

„Pirmą kartą istorijoje pripažintas būtent šeimos statusas, tai visi tie įstatymai, teisės aktai, kurie kalba apie tai, kad žmonės yra šeimos nariai, ekonominės, socialinės lengvatos, pašalpos, paramos, visa tai, kas būdinga šeimos nariams, automatiškai taikoma ir šioms poroms“, – sakė jis.

TJA teigimu, šis teismo sprendimas turės platesnių pasekmių ir kitoms tos pačios lyties poroms Lietuvoje – jis parodo, kad teisinis šeimos santykių pripažinimas yra įmanomas teismine tvarka, net ir nesant įstatymo.

Kita vertus, asociacija sako, kad esama situacija – nepriimtina, o teismo sprendimas siunčia aiškų signalą Seimui ir Vyriausybei: tolesnis delsimas priimti partnerystės registravimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ne tik gilina teisinį netikrumą, bet ir didina valstybės atsakomybę.

„Mes tai pirmiausiai džiaugiamės, kad toks sprendimas priimtas, jog daugiau žmonių bus lygiateisiai, tačiau kelias dar tolimas, kad žmonės iš tiesų būtų jau laimingi ir jaustųsi lygiateisiai, reikia, jog visgi sistema veiktų įstatymine tvarka, kad nereikėtų eiti per teismus“, – teigė TJA pirmininkas.

A. Žilvinsko teigimu, tai, jog tos pačios lyties poros turi kreiptis į teismą, nėra teisinga.

„Vienos lyties asmenų poroms tenka eiti į teismą, tai gali trukti ir keletą mėnesių, priklauso nuo teismo užimtumo. Todėl tai ne tik yra laiko klausimas, tai yra ir išlaidų klausimas, tai yra pagarbos klausimas“, – kalbėjo teisininkas.

Kaip skelbė BNS, KT balandį konstatavo, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

2023 metų gegužę dar praėjusios kadencijos Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dėl šio projekto priėmimo liko vienintelis balsavimas, tačiau dabartiniai valdantieji teigia, kad parlamentui teiks naują ir savo parengtą projektą.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus yra sakęs, jog ministerijos ruošiamą partnerystės institutą reglamentuojantį įstatymo projektą Seime tikimasi pristatyti jau rudens sesijoje.

Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.