„Stengiamės dėti į popierinius, o vis tiek būna maišeliai, kur duona dedama, tai tuos panaudojam. O šiaip nelabai yra čia ką dėti į tuos maišelius“, – šypsojosi kalbintas vyras.

„Įvairiai, tai į krepšelį tą patį, tai į vežimėlį“, – savo pirkimo įpročiais pasidalijo kitas vyras.

„Aš turiu maišelį, visada nešiojuosi su savimi, ir man jie nereikalingi, tik papildomas balastas“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Anot prekybininkų, kad išsisuktų nuo maišelio panaudojimo, kai kurie net ir kilogramus bulvių ar morkų ima į glėbį arba suranda kitų maišelių alternatyvų.

„Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug “, – juokavo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug.

O tiems, kuriems vieno cento už maišelį negaila, tikina, kad plonus plastikinius maišelius naudoja bent kelis kartus.

„Anksčiau būdavo viską dedi. Viską imi iš eilės ir į maišelį. Aš parsinešu namo ir nemetu, pasidedu į stalčių, o dabar visus naudoju“, – teigė viena senjorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš panaudoju du kartus, todėl kad yra šuo. Mes kai einame su šuniuku, panaudojame antrą kartą. Tikrai neišmetame iš karto“, – sakė kita moteris.

O jeigu yra mažai? Pora pomidorų, pora morkų, tai gal ir į ranką telpa? „Taip, arba į vieną maišelį visas daržoves sukrauname“, – kalbėjo dar kita pašnekovė.

Tačiau aplinkosaugos specialistė tikina, kad naujas mokestis problemos nesprendžia. Esą, tvarumas vis dar problema ir pokyčiai – prekybininkų rankose.

„Kodėl negalėtų tiems pirkėjams, kurie nusprendžia pakuotis ne į mokamą plastikinį maišelį, o, pavyzdžiui, į savo pagamintą daugkartinį maišelį, duoti kokius nors lojalumo taškus, vėliau juos mainyti į kažkokias staigmenas, nuolaidas ar panašius dalykus“, – pasiūlė Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.

O prekybininkai tikina, kad pokytis jau įvyko. Prekybos centro atstovė tikina, kad apmokestinus lengvus plastikinius maišelius, maždaug 40 proc. išaugo daugkartinių maišelių pardavimai. O plonų plastikinių maišelių sunaudojimas pastebimai sumenko.

„Taškai yra gamtos naudai. Pas mus sumažėjo maišelių pardavimas. Jeigu lygintume, kiek išdalindavome ir kiek dabar parduodame, tai sumažėjo penkis kartus“, – pareiškė „Iki“ atstovė.

Plastikinių maišelių vartojimo sumažėjimą pastebi ir kitas didysis prekybos tinklas.

„Maišelis, kurį pakrikštijome tautos preke, jo populiarumas blėsta. Atrodė, kad be jo gyventi nebegalėsime – kaip mes pasiimsim sūrelį, kivį, bananą, neįsidėję į maišelį? Tai nuo liepos 1 d. iki dabar pardavimai sumažėjo 13 proc.“, – sakė „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Žaliosios politikos instituto atstovė abejoja, ar tuo tikrai verta džiaugtis. Esą, maišelių sunaudojimo statistika labai tikėtina, kad yra iškreipta.

„Nors prekybininkai deklaruoja, kad šių maišelių sunaudojimas prekybos vietose sumažėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, bet nepamini kitos statistikos. Pavyzdžiui, ar pasikeitė tų maišelių, kurie vis dar nemokami konditerijos skyriuje, naudojimas“, – kalbėjo I. Budraitė.

Tačiau prekybininkai kone vienbalsiai tikina, kad pusiau plastikinių, pusiau popierinių maišelių, kuriuos galima rasti  konditerijos skyriuose, klientai beveik visai nenaudoja.

„Mes raginame apskritai pagalvoti, ar visada reikia supakuoti kažkokius produktus į pakuotę. Pavyzdžiui, kelis obuolius ar pomidorus. Galbūt jiems nereikia jokios pakuotės“, – komentavo „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.

O kad užtikrintų sąžiningą atsiskaitymą prekybos tinklai griebėsi skirtingų priemonių. Viename atsirado žetonai.

„Įdiegėme tokią naujovę. Tai reiškia, kad prie kiekvienos savitarnos kasos visose mūsų parduotuvėse, tai yra beveik 300 parduotuvių, gali rasti tokį brūkšninį kodą ir tu tiesiog jį nuskenuoji. Jeigu pasiimti vieną maišelį – vieną kartą, jeigu du – du kartus“, – paaiškino „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

Kitoje parduotuvėje – brūkšniniai kodai.

„Jie yra parduodami kaip įprasta prekė su barkodu, tad žmogus gali tiesiog susipakuoti savo norimus produktus, nueiti, jeigu apsitarnauja savitarnos kasoje, nuskenuoti, paspausti, ką pasirenka, ir taip viskas įvyksta“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ atstovė.

Iki 2030 m. visos Europos Sąjungos šalys įpareigotos keisti įpročius – perdirbti pakuotes tvariai, mažinti plastiko suvartojimą, atsisakyti plastikinių indų maitinimo įstaigose.