„Šiuo metu analizuojama ir vertinama, kokie pakeitimai turėtų būti padaryti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas teisingas balansas tarp žmogaus teisių apsaugos ir valstybės nacionalinio saugumo intereso, – rašoma BNS pateiktame VRM atsakyme. – Atlikdami šį vertinimą ir prireikus keisti teisės aktus, konsultuojamės su Europos Komisija“.

ESTT birželio pabaigoje konstatavo, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus ekstremaliąją situaciją ar nepaprastąją padėtį ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

Remdamasis šiuo išaiškinimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė palankų užsieniečiui sprendimą jo sulaikymo byloje, pripažindamas jam prieglobsčio prašytojo statusą ir panaikindamas sprendimą dėl sulaikymo.

Šioje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kreipėsi dėl neteisėto migranto sulaikymo, kol bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvoje.

Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, leidęs migrantą sulaikyti trims mėnesiams. Užsienietis šį sprendimą apskundė.

Šiuo metu analizuojama ir vertinama, kokie pakeitimai turėtų būti padaryti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas teisingas balansas tarp žmogaus teisių apsaugos ir valstybės nacionalinio saugumo intereso.

Migrantai prieglobsčio gali prašyti ir pasienyje – LVAT

LVAT nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti ir kreipėsi į ESTT prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarptautinės apsaugos ir kitų klausimų reglamentavimo Europos Sąjungos direktyvose.

LVAT nutartyje pasisakė ir dėl Lietuvoje neteisėtų migrantų atžvilgiu taikomos apgręžimo praktikos bei jų galimybės pasiprašyti prieglobsčio.

Teismo teigimu, esamų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog trečiųjų šalių piliečiai iš esmės gali tinkamai prašyti prieglobsčio tik iš užsienio arba prie Lietuvos sienos, ir tokios galimybės apskritai netenka, jei į šalį atvyksta neteisėtai.

Tuo tarpu ESTT sprendime teigiama, kad norint paprašyti tarptautinės apsaugos neturėtų būti reikalaujama atlikti papildomų administracinių formalumų.

„Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos pasienį ar tranzito zonas, net jeigu jis šioje teritorijoje yra neteisėtai. Ši teisė turi būti jam pripažinta, nesvarbu, kokia tikimybė, kad toks prašymas bus patenkintas“, – teigiama LVAT sprendime.

Teismo teigimu, ESTT nepaneigė teisės valstybėms reikalauti prašymus pateikti asmeniškai ar nurodytoje vietoje, tačiau nurodė, kad jos negali tuo naudotis taip, kad praktiškai žmonėms kiltų kliūčių pateikti prašymą arba pateikti jį kuo greičiau.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, tokių kliūčių Lietuvoje nėra sudaroma.

„Pažymime, kad Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas, susiklosčiusi administracinė ir teisminė praktika neatima galimybės užsieniečiams – tiek atvykusiems teisėtai, tiek ir neteisėtai, pateikti prašymus suteikti prieglobstį“, – teigiama jos komentare.

Šios bylos duomenimis, užsienietis nurodė raštu pateikęs prieglobsčio prašymą nenustatytam VSAT pareigūnui, taip pat prieglobsčio prašęs pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo žodiniame posėdyje metu, pakartotinai analogišką prašymą pakartojęs ir apeliacinio bylos nagrinėjimo žodinio posėdžio metu.

Be to, jis jį pateikė raštu VSAT. Šis buvo persiųstas Migracijos departamentui, tačiau grąžintas nurodžius, kad prašymas pateiktas nesilaikant atitinkamo teisinio reglamentavimo, be to, nebuvo pateiktas nedelsiant.

Teisėjų kolegija įvertino, jog užsienietis turėtų būti laikytinas pateikusiu prašymą.

Teismas: vien neteisėtas patekimas į šalį nesudaro prielaidos sulaikyti

Spręsdamas dėl migranto sulaikymo teisėtumo, LVAT atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį reguliavimą pats faktas, jog tarptautinės apsaugos prašytojas Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai, negali pateisinti jo sulaikymo.

Kolegija taip pat pažymėjo, kad nors užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, asmuo yra atskirtas nuo likusiųjų ir netekęs judėjimo laisvės, todėl yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas.

„Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodyta Teisingumo Teismo praktika, įpareigojančia taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas ir užtikrinti visišką jų veikimą, konstatuoja, kad vien pats Užsieniečio neteisėto patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją faktas nesudaro prielaidos jį sulaikyti“, – rašoma sprendime.

Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigia, jog asmenys sulaikomi ar jų laisvė apribojama „esant įstatyme nustatytiems pagrindams – esant grėsmėms viešajai tvarkai ir visuomenės bei valstybės saugumui, galimam pasislėpimo pavojui ir pan.“.

Tačiau, LVAT vertinimu, norint pagrįsti užsieniečio sulaikymą grėsme viešajam ar nacionaliniam saugumui, būtina nurodyti, dėl kokio konkretaus užsieniečio elgesio toks pavojus galėtų kilti.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės Europos Sąjungos, nacionalinės teisės aktų kontekste, todėl pirmosios instancijos sprendimas panaikinamas ir priimtas naujas – VSAT teikimą dėl užsieniečio sulaikymo atmesti.

Tiesa, byloje liepos 15 dieną buvo gautas Kybartų užsieniečių registracijos centro raštas, jog minėtas migrantas yra pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro ir jo buvimo vieta yra nežinoma.

Vidaus reikalų ministerija teigė, jog taikomų migrantų atžvilgiu priemonių atsisakyti neplanuoja.

„Kol geopolitinė situacija lieka įtempta, o neteisėtos migracijos rizika prie Lietuvos sienos su Baltarusija nesibaigia, taikomų sustiprintos valstybės sienos apsaugos ir neteisėtos migracijos prevencijos priemonių Lietuva nenumato atsisakyti“, – nurodė ji.

Ministerija rudenį Seimui planuoja pateikti įstatymą, kuriuo būtų įtvirtinta neteisėtų migrantų apgręžimo politika.

Šiuo metu tokia praktika yra taikoma vidaus reikalų ministrės kaip operacijų vadovės sprendimu.

Apgręžimą Lietuva pradėjo taikyti prieš metus, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą jo organizavimu.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.

Kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.

Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.