„Ikiteisminis tyrimas ne jų (afganistaniečių – BNS) atžvilgiu pradėtas. (...) Dėl situacijos, jų atsiradimo Lietuvoje“, – BNS antradienį Seime sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas.

Pasak pareigūno, tyrimas pradėtas šią savaitę, tačiau tikslios datos A. Montvydas nurodyti negalėjo.

Kiek vėliau VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusį penktadienį dėl neteisėtų migrantų slėpimo.

Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, apibrėžiantį neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.

Antradienį A. Montvydas ir afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė dalyvavo susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija.

EŽTT sprendimo laukė sodyboje Lietuvoje

Rugsėjo pradžioje EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

EŽTT pranešime teigta, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

Kiek vėliau po sprendimo paskelbimo jie buvo sulaikyti pasienyje. VSAT teigimu, jie atvyko iš Baltarusijos, tad buvo apgręžti atgal. Rugsėjo viduryje pasieniečiai juos sulaikė dar kartą, tačiau šį kartą leido prašyti prieglobsčio.

Lietuva kreipėsi į EŽTT prašydama panaikinti sprendimą dėl laikinųjų priemonių.

Duomenų, kad tie asmenys atvyko iš Lietuvos, pareigūnai neturėjo.

A. Montvydas Seime teigė, jog VSAT neturėjo duomenų apie tai, jog iki sulaikymo rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai būtų buvę Lietuvoje.

„Duomenų, kad tie asmenys atvyko iš Lietuvos, pareigūnai neturėjo“, – kalbėjo pasieniečių vado pavaduotojas.

Vis dėlto A. Astrauskienė teigė, jog tai nėra tiesa. Pasak jos, afganistaniečiai Lietuvoje kurį laiką gyveno sodyboje, kurios šeimininkai ir padėjo migrantams susisiekti su advokate.

„Mes atvykome iš sodybos teritorijos ten gyvenančių asmenų. Dabar jau galima pasakyti viešai, kad asmenys (afganistaniečiai – BNS) toje sodyboje ir laukė to sprendimo“, – kalbėjo teisininkė.

Vėliau žurnalistams ji sakė, kad sodybos gyventoja ir jos šeimos nariai yra kviečiami į apklausą.

„Manau, kad bandys rasti kaltąjį“, – teigė A. Astrauskienė.

Alternatyvos nėra

Liberalų sąjūdžio susitikime dalyvavo ir teisininkės kolega, advokatas Laurynas Biekša. Jis teigė, kad nors valdžios institucijos sako, kad pasienyje apgręžiami užsieniečiai gali prašyti prieglobsčio pasienio punktuose ir diplomatinėse atstovybėse, tačiau realiai tai nėra įmanoma, nes iš migrantų atimami dokumentai.

„Ką mes apgaudinėjam? Mes tuos žmones išstumiame į niekur“, – dėstė teisininkas.

Ką mes apgaudinėjam? Mes tuos žmones išstumiame į niekur.

A. Montvydas savo ruožtu sakė, kad migrantams Baltarusija yra saugi šalis, todėl neteisėtai keliauti į Europos Sąjunga nėra pagrindo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vėliau sakė, jog yra svarbu išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes, nes afganistaniečių istorijoje galima įžvelgti nemažai sutapimų.

„Manau, kad situacija šita kelia labai daug klausimų – atrodo tikrai, kad yra nemažai tokių sutapimų, tokių paderintų dalykų ir aš manau, kad teisėsaugos institucijų darbas ir pareiga yra išsiaiškinti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė.

Ji nesiėmė vertinti konkrečios situacijos, teigdama, kad dėl to pasisakyti turėtų teisėsaugos institucijos.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.