Ekskursijų čia vyksta vienuoliktus metus iš eilės, kai tik atsirado pirmas Lietuvos krematoriumas. Pasak administracijos, dėl per stiprių emocijų ekskursijų nutraukti neteko. Išskyrus atvejus, kai žmonės nutardavo patys jos toliau netęsti. Vaizdas pro technologinį langelį, kai dega karstas su palaikais, emociškai pats stipriausias. Todėl visiems nerodomas. Retais atvejais žmonės vaizdą kremavimo įrenginyje gali stebėti per kompiuterį.
„Artimieji retais atvejais pageidauja. Tuomet parodome, kas vyksta per tą langelį, – sakė Lietuvos krematoriumo vyriausiasis administratorius Gražvydas Vaicieka. – Kad ir ekskursantai didelio noro tai stebėti nerodo.“
Aprodytos dvi atskirtos salės, kuriose artimieji valandą ar daugiau gali skirti jautriam atsisveikinimui su mirusiuoju prieš kremaciją. Paskui gedintys kviečiami stebėti procesą kitose patalpose, kur įrengtos dvi kremavimo linijos, planuojama įrengti trečią.
„Jie čia gali ateiti, palydėti iki paskutinės akimirkos, kai įkeliamas karstas. Čia visai kitas procesas, nei karsto įleidimas į žemę“, – aiškino krematoriumo vyriausiasis administratorius.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
Prie kompiuterių sėdintis operatorius Edmundas seka kremacijos parametrus – nuo pusantros iki trijų valandų trunkantį procesą. Jo trukmė priklauso nuo palaikų masės. Kuo stambesni, tuo kremuojami ilgiau ir atvirkščiai.
„Dabar – 800 laipsnių. Matome, kremacija vyksta jau virš valandos, procesas eina pabaigos link, todėl temperatūra mažesnė. O pradžioje, būna, pakyla ir iki 1200 laipsnių karščio ar daugiau, – pasakojo operatorius. – Dabar, kai procesas baigėsi, sudegęs karstas vėsta, temperatūra krinta.“
Kremacijos pradžioje vaizdas kompiuteryje užsidegus karstui per dūmus ir liepsną nebūna matomas. Jis išryškėja vėliau. Karstas sudega per 10–15 minučių.
„Čia vyksta 53 minutė, – rodė kompiuterio ekrane vaizdą operatorius. – Dabar jau vyksta palaikų degimo procesas, dega pats kūnas.“
Tai laikrodį randi, tai dar ką nors.
Kremuojant ne viskas sudega. Pavyzdžiui, kai kada lieka kaulai. Proceso pabaigoje jie mechaniškai susmulkinami. Na, o paklaustas, kaip dėl sielos, operatorius gūžteli pečiais.
„Dėl sielos neaišku, – sakė pašnekovas. – Bet būna, žmonės velionio karste palieka kokių nors daiktų. Tai laikrodį randi, tai dar ką nors. Per dvi valandas jie neišsilydo pilnai. Jeigu karstas ąžuolinis, žarija kokia vien kita lieka.“
Per ekskursijas bandoma lankytojus įtikinti, kad kremacijai nereikia brangių karstų. Tam yra specialiai pagamintų iš lietuviškų lentų arba kartoninių. Nors ekskursijos krematoriume nėra masinis reiškinys, bet pažinti iš arti kremacijos procesą esą norį ir jauni, ir seni. Todėl visų reakcijos ir klausimai skirtingi. Bet viena, kas jungia krematoriumo ekskursantus, – smalsumas ir šmaikštumas.
„Užsienio šalyse yra praktika, kad apie mirtį, visus tuos procesus yra kalbama jau nuo vaikų lygio, leidžiamos tam knygos, – sakė Lietuvos krematoriumo vadovas Bernardas Vilkelis. – Mes taip pat dabar inicijuojame, kad ir Lietuvoje būtų išleista tokia knyga vaikams. Reikia apie tai kalbėti kuo daugiau, kad atsitikus įvykiui į tai būtų pažiūrima kaip į natūralų – neišvengiamą gyvenimo ciklo – procesą.“
Palaikų kremacija trunka kelias valandas. Kremacijos kaina – apie 400 eurų.
Naujausi komentarai