„Susidėliokime labai aiškiai prioritetus – nacionalinis saugumas, sienų apsauga, vidinė rimtis šiandien yra svarbiausi klausimai, kuriuos mes privalome išspręsti, ir valstybė dės visas pastangas, kad jie būtų sprendžiami sėkmingai. Aš jau matau tikrai nemenką pažangą, padarytą šioje srityje“, – pirmadienį Mickūnuose Vilniaus rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Vis dėlto jis taip pat pabrėžė, kad krizė dar nėra įveikta.

„Neabejoju, kad bus pastangų toliau komplikuoti padėtį, toliau pagaliuku maišyti tą košę, kuri jau buvo pradėta maišyti prieš keletą mėnesių, bet tam mes duosime atkirtį ir režimas turi gerai suprasti šitą“, – kalbėjo prezidentas.

Jis į Mickūnus atvyko padėkoti valstybės sieną saugantiems pareigūnams.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nori pasirūpinti šių žmonių teisėmis, tačiau siekia, jog pagalbos jie siektų civilizuotais būdais, pateikdami prašymus Lietuvos ambasadoje Minske arba pasienio punktuose.

„Jeigu kažkokie režimai galvoja, kad demokratijos yra silpnos, kad demokratijos negeba priimti operatyvių sprendimų, siūlyčiau jiems apie tai galvoti iš naujo. Demokratijos gali apsiginti, demokratijos gali priimti sprendimus ir tai demonstruoja ir, be jokios abejonės, demokratijos yra pranašesnės tuo, kad jos gali būti vieningos ir jos turi daug paramos, kurią šiandien jaučia iš visų pusių“, – teigė G. Nausėda.

Padėkojo pareigūnams

Jis į Mickūnus atvyko padėkoti valstybės sieną saugantiems pareigūnams.

Kaip vėliau pranešė Prezidentūra, G. Nausėda padėkojo ir išreiškė palaikymą Lietuvos pareigūnams ir kariams, taip pat į šalį patruliuoti atvykusiems „Frontex“ pareigūnams.

„Jūsų nelengva tarnyba saugant valstybės sieną yra kritiškai svarbi atremiant hibridinę ataką prieš Lietuvą. Dėkoju Jums už profesionalumą ir pastangas saugant išorinę Europos Sąjungos sieną“, – pranešime cituojamas jis.

Jūsų nelengva tarnyba saugant valstybės sieną yra kritiškai svarbi atremiant hibridinę ataką prieš Lietuvą.

Prezidentas po susitikimo žurnalistams sakė kalbėjęs apie tai, jog tam, kad institucijos galėtų vykdyti savo pareigą tėvynei, valdžios institucijos turi įgyvendini savo pareigą pareigūnų atžvilgiu.

„Šiandien žmonės neskaičiuoja nei darbo valandų, nei energijos, nei laiko, atiduoda save tam, kad valstybės nacionaliniai interesai būtų apginti. Šiandien tai yra svarbiausias prioritetas. Mes norime, kad Lietuvos valstybės sienos būtų saugomos, kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi ir tai mes sakome tiek nedraugiškiems režimams, kurie yra už sienos, tiek ir, žinoma, tiems žmonėms, nelegaliems migrantams, kurie atsidūrė ir tapo savotiškais instrumentais kitų žmonių, nelegalių verslininkų, rankose ir yra pasidarę savotišku gyvuoju taikiniu“, – Mickūnuose kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu, Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi Sauliumi Greičiumi bei Lietuvos šaulių sąjungos vadu Albertu Dapkumi ir šių institucijų pareigūnais ir kariais.

Per susitikimą valstybės vadovas išreiškė pritarimą Krašto apsaugos ministerijos inicijuotoms teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis siekiama sustiprinti sieną saugančių karių įgaliojimus – tai leistų sudaryti prielaidas dar efektyvesnei valstybės sienos apsaugai.

Tvora turi būti pastatyta greičiau nei per dvejus metus

Fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi būti pastatytas greičiau nei per dvejus metus, sako prezidentas G. Nausėda.

„Manyčiau, kad dviejų metų terminas yra akivaizdžiai per didelis: mes turime sieną pastatyti anksčiau, negailėti tam išteklių“, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidentas.

„Šiandien tai yra ne kainos klausimas, ne kokių nors ribotų išteklių klausimas, šiandien yra valstybės prioritetas numeris vienas ir tam mes turime šitą prioritetą įgyvendinti ne per dvejus metus, o gerokai sparčiau“, – pabrėžė jis.

Pasak valstybės vadovo, siekti trumpesnio termino leidžia tai, kad šiuo metu Lietuva jau yra nusprendusi, kokio fizinio barjero reikia, o antradienį turėtų būti priimti tam reikalingi teisiniai reguliavimai.

Manyčiau, kad dviejų metų terminas yra akivaizdžiai per didelis: mes turime sieną pastatyti anksčiau, negailėti tam išteklių.

Prezidentas taip pat mano, kad „pakankamai sėkmingai sprendžiami“ medžiagų tiekimo ir logistikos klausimai.

„Pirmiausia, žinoma, pradėti nuo to 98 kilometrų ruožo, kuris yra ypatingai jautrus, ypatingai pažeidžiamas, ir aš tikiu, kad bendromis pajėgomis mes tą ir padarysime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu akcentavo, kad tvora yra būtina efektyviai sienos apsaugai, todėl svarbu išspręsti biurokratinius klausimus, kas leistų barjerą pastatyti kaip galima greičiau.

„Aš tikiuosi, kad mes susivieniję šį barjerą arba sieną turėsime kaip galima greičiau, nes mes tikrai nebeturime laiko. Tenka apgailestauti, kad per 30 metų mes to nepadarėme. Turime labai nedaug laiko tai padaryti dabar maksimaliai greitai“, – pabrėžė ministrė.

Ji teigė, kad pastatyti sieną greičiau nei per dvejus metus būtų realu.

„Dveji metai buvo sudėlioti pagal esamas procedūras ir esamus reikalavimus. Mūsų tikslas ir yra ne dvejus metus, ne dvejus su puse metų statyti, bet kaip galima greičiau“, – sakė ministrė.

„Bet, žinoma, viskas priklauso ir nuo medžiagų tiekimo. Bet aš tikiuosi, kad tas generalinis rangovas, kuris bus paskirtas, tikrai profesionaliai organizuos visus darbus ir mes sieną turėsime per maksimaliai trumpą laiką“, – pridūrė ji.

Antradienį Seimui bus pateiktas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo projektas.

Pagal jį, fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.

Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau kaip du trečdaliai balsų, suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.

Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.

Premjerė I. Šimonytė yra patvirtinusi, kad tvorą statyti bus pavesta vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.

Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.