– Ar norint surašyti testamentą, visada reikalingas notaras?

– Ne, tikrai ne visada. Notaras yra tik vienas iš valstybės įgaliotų patvirtinti testamentą subjektų. Jeigu žmogus gyvena užsienyje, taip pat testamentą tvirtina Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai, dirbantys tose valstybėse. Taip pat dar yra visa eilė valstybės įgaliotų subjektų, kurie irgi tvirtina testamentus ir tie testamentai prilyginami oficialiems. Pavyzdžiui, tai gali būti laivo kapitonas, seniūnas, įkalinimo įstaigos viršininkas, gydymo įstaigos vyriausiasis gydytojas, slaugos namų vyr. gydytojas ir kiti panašūs subjektai.

– O ar galiu aš pats parašyti testamentą ir laikyti jį kažkur stalčiuje, seife?

– Tikrai taip. Kiekvienas asmuo gali pats sudaryti testamentą bet kada ir pats jį saugoti neperduodamas notarui. Tik jo ypatumas tas, kad po testamento sudarytojo mirties suinteresuotas įpėdinis turės kreiptis į teismą, kuris turi patvirtinti testamentą. Tai yra formalumas. Jeigu teismas įvertins, kad testamentas atitinka jam keliamus reikalavimus, kurie yra sąlyginai nedideli, greitai jį patvirtins. Ir toks testamentas sukels tokias pačias teisines pasekmes,  kaip  ir oficialusis testamentas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kokie tie testamento surašymo reikalavimai?

– Toks testamentas turėtų būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Jame turi būti nurodyta testamento sudarymo vieta, laikas, taip pat aiškiai išreikšta jo valia, dėl jo turto paveldėjimo ir įpareigojimų. Tokius reikalavimus testatorius turi išpildyti asmeniniame testamente. Jis gali būti sudarytas nebūtinai lietuvių kalba, svarbu, kad atitiktų reikalavimus. 

– Ar paveldėtojas, prisiimdamas paveldėta turtą, prisiima tik jį vieną?

– Tikrai ne. Įpėdinis, priimdamas palikimą, kartu priima ir turtą, ir įsipareigojimus. Negalima priimti vieno, atsisakant kito. Tokiu atveju visada atsiranda rizika, kad galbūt to turto bus mažiau nei įsipareigojimų. Tai įpėdinis, norėdamas apsaugoti save nuo tokios galimos situacijos, kad jam paskui asmeniniu turtu netektų atsakyti už palikėjo prievoles, jis turėtų priimti palikimą pagal taip vadinamą apyrašą. Suinteresuoto įpėdinio prašymu jį turi sudaryti palikėjo gyvenamosios vietovės antstolis.

Teismo praktikoje daug atvejų, kai ginčijami testamentai, mėginama įrodyti, kad testatorius buvo nepakankamai veiksnus. Ypač kai kalbame apie asmeninius testamentus.

– Tuomet pagal tą apyrašą jis galėtų prisiimti tik tokio dydžio skolas, kurios neviršytų paveldėto turto dydį?

– Taip. Tada atsakytų tik tiek, kiek neviršija paveldėtas turtas. Ir asmuo atitinkamai neatsakytų savo iki tol turėtu turtu.

– Yra daug daugiau įvairių paveldėjimo niuansų. Iš jūsų darbo praktikos, ar žmonės žino, kaip sudaryti testamentą, kaip paveldėjimas vyksta?

– Žino nepakankamai. Daugeliui suprantamas dalykas, kad norint sudaryti oficialų testamentą, reikia kreiptis į notarą. Tačiau tikrai ne visi žino, kad dėl testamento galima kreiptis ir į savo gyvenamosios vietos seniūną, jei esi ligoninėje ir svarbu sudaryti testamentą, – ir į vyriausiąjį gydymo įstaigos gydytoją. Visada galima pasikonsultuoti su teisininku, kad vėliau nepaaiškėtų, jog testamentas praktiškai neįgyvendinamas arba kad nėra galimybės paskui teisme jo patvirtinti.

– Ar dažnai tenka susidurti, kai iškyla ginčytinų paveldėjimo klausimų?

– Teismo praktikoje daug atvejų, kai ginčijami testamentai, kai suinteresuoti paveldėtojai mėgina įrodyti, kad galbūt testatorius, sudarydamas testamentą buvo nepakankamai veiksnus, kad nesuvokė savo veiksmų. Netgi pasitaiko, kai įrodinėjamos tokios aplinkybės, kad testamentas arba kažkurios jo sąlygos buvo parašytos dėl psichologinio spaudimo, tam tikros prievartos, netgi fizinės, t. y. ne savo valia. Ypač kai kalbame apie asmeninius testamentus, kurių sudarymo aplinkybių niekas nežino. Tad tikrai taip, dažnai pasitaiko, kad suinteresuoti įpėdiniai ginčija testamentą.