Švietimo ministerijos duomenimis, į profesines šiemet mokyklas įstojo 8 proc. daugiau mokinių nei pernai ir penktadaliu daugiau, nei buvo numatyta priimti. Darbo biržoje rugsėjo pradžioje užregistruota beveik 3700 absolventų, iš jų apie 35 procentus baigė profesines mokyklas.

„Apie 70 procentų asmenų, kurie įgijo profesinį išsilavinimą, įsidarbina, tai šis skaičius, kaip matome, yra nemažas. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad profesinės mokyklos ruošia šalies darbo rinkai tikrai reikalingus specialistus, ir, kiek žinoma, yra irgi nemažas skaičius tų asmenų, kurie netgi įgiję aukštąjį išsilavinimą toliau tęsia savo mokslus profesinėje mokykloje“, – pasakoja Darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Ignas Simanavičius.

Kaip ir praėjusiais metais, abiturientai dažniausiai renkasi grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, virėjo, siuvėjo specialybes.

„Labai didelis trūkumas yra žmonių, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, su inžinerija, statyba, taip pat – ir kai kurių tokių, sakykim, tradicinių verslų, pavyzdžiui, virėjų. Panašu, kad jų poreikis bus ir ateityje“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Darbininkų poreikis buvo visada ir, iš tikrųjų, jis paskutiniu metu didėja, kadangi, kaip matote, Vilniuje objektų vis daugiau, tai reikia ir darbininkų reikia daugiau“, – pasakoja „Mitnijos“ statybos direktorius Valentinas Cilcius.

„Planavome, kad priimsime 475 statybos sektoriaus profesijos studentus, tačiau priėmėm 540, tuo mes ir džiaugiamės“, – pabrėžia Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė.

Dėl statybininkų trūkumo rinkoje įsivyravo konkurencija: neužtenkant darbuotojų, statybų bendrovės jų ieško ne tik per skelbimus, bet ir kreipiasi į profesines mokyklas, o šios ne visada sugeba surinkti kai kurių specialybių, pavyzdžiui, betonuotojų, grupes. Dėl trūkumo įmonės samdosi darbuotojų iš užsienio, siūlo nuo 650 iki 900 eurų atlyginimus į rankas.

Vis dėlto ne visų populiariausių specialybių absolventai lengvai ras darbą. Pavyzdžiui, nors stojančiųjų į grožio ir sveikatos paslaugų sritį buvo daugiau, nei tikėtasi, Darbo biržos duomenimis, kirpėjų, kosmetikų ir panašių profesijų darbuotojų įsidarbinimo galimybės mažos.

Šiais metais į profesines mokyklas įstojo apie du tūkstančius žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

„Aš esu baigusi Visuomenės sveikatos bakalauro studijas Vilniaus Universitete ir magistro studijas Mykolo Riomerio universitete ir šiuo metu studijuoju profesinėje mokykloje higieninės kosmetikos kosmetikės specialybę. Čia įstojau, nes ši sritis visada domino ir buvo mano kaip ir paslėpta svajonė, kurią tiesiog nusprendžiau įgyvendinti ir ateityje galbūt pakeisiu specialybę“, – pasakoja Nadežda Buinickienė.

Pasak profesinių mokyklų atstovų, į tokias mokyklas įstoti lengva – nėra stojamųjų egzaminų, svarbi motyvacija. Tik laikui bėgant atsirenkama, kurie mokiniai liks mokymo programoje ir įgis reikiamų įgūdžių.