Memorandumą pasirašė Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų atstovai.

Kaip teigė renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, vienas esminių programos tikslų – sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

„Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad galiausiai norima pasiekti, jog iki 2050 m. šalies keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

Pasak M. Skuodžio, valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plane numatytos penkios veiklos kryptys ir 44 įvairios priemonės.

Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad nors žuvusiųjų keliuose skaičius ilguoju laikotarpiu Lietuvoje mažėja, pastaruoju metu ši statistika vėl ima neraminti. Tad, anot jo, būtina ieškoti naujų būdų, jog galima būtų išvengti tragedijų keliuose.

„Deja, kalbant apie žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, 2022 m. turėjome 43, o pernai – 55“, – pažymėjo V. Grašys.

Policijos duomenimis, 2022 m. keliuose žuvo 122 žmonės, o pernai – 160.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių planas susideda iš penkių krypčių, kuriomis bus organizuojamos ir vykdomos plano priemonės, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiaus mažinimas, kelių infrastruktūros tobulinimas, transporto priemonių būklės gerinimas, pagalbos nukentėjusiems keliuose operatyvus suteikimas ir duomenų apie avarijas analizė.

Kaip spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis, siekiant mažinti žūčių keliuose skaičių, itin svarbu daugiau investuoti į eismo infrastruktūros tobulinimą.

„Pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelias, kurį dažnai žiniasklaida vadino mirties keliu, 40 kilometrų (...) atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sutvarkymas turės labai dideles teigiamas pasekmes“, – sakė ministras.

Policijos atstovas V. Grašys konferencijoje akcentavo, kad policija, siekdama memorandume numatytų tikslų įgyvendinimo, orientuosis į priemones, veikiant nežymėtiems pareigūnams.

„(Bus siekiama – ELTA) kad bet kurioje šalies vietoje galima būtų užfiksuoti, kai vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio įrenginiu, dalyvaudamas eisme, pažeisdamas taisykles“, – sakė V. Grašys.

Anot jo, statistika rodo, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo, tad, pasak V. Grašio, policija yra pasirengusi pažeidėjus tramdyti, pasitelkdama daugiau greičio matuoklių keliuose.

„Taip pat kalbame apie neblaivių vairuotojų kontrolę. Stiprinsime šiuos pajėgumus. (...) Bet kurioje šalies vietoje bet kuriuo metu gali būti organizuojama vairuotojų blaivumo patikros priemonė“, – dėstė policijos atstovas.