Tačiau Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės teigimu, apie grėsmę kalbama per daug, ši kampanija gali skatinti perdėtą baimę ir įtarumą.

Šnipinėjimas – ilgas procesas

VSD pristatytų reklamų tikslas – visuomenės švietimas ir dėmesio atkreipimas į tai, kokių šnipinėjimo grėsmių yra Lietuvoje, sako A. Katkuvienė. Pasak jos, reklaminės kampanijos metu sukurti trys filmukai, paremti tikromis istorijomis: „Per konkrečius pavyzdžius bandėme pateikti, kokie gali būti šnipinėjimo, informacijos rinkimo būdai. Parodyti būdai – ne vieninteliai, nes tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, galintis trukti nuo mėnesio iki kelerių metų.“

J. Sondaitės teigimu, budrumo ir dėmesio atkreipimas gali būti naudingas, bet tokie kampanijos siužetai gali prisidėti prie perdėto įtarumo, baimės nuotaikų skatinimo visuomenėje. „Manau, kad tai nėra produktyvu. Adekvatus budrumas reikalingas, bet, kai kuriama baimė ir neadekvati nuotaika, tai gali neigiamai paveikti visuomenę“, – aiškina specialistė.

J. Sondaitė įsitikinusi, kad paskutiniu metu grėsmė eskaluojama per daug: „Suprantu pozityvų tikslą, kad reikia didinti budrumą, bet tai gali padaryti pernelyg didelį poveikį. Apie grėsmes ir rizikas daug transliuojama ir kitais informacijos kanalais. Tai neprisideda prie visuomenės psichinės sveikatos, net atvirkščiai.“

VSD veikla domisi užsienio žiniasklaida

A. Katkuvienė sako norinti atkreipti dėmesį, kad VSD pirmą kartą per 26-erius nepriklausomybės metus parodė, ką ši institucija veikia. „Mes pirmą kartą atkreipėme dėmesį, kad yra grėsmių. Piliečiai, apie jas žinodami, yra atsparesni ir stipresni – geriau žinoti, nei nežinoti. VSD pasitikėjimo linija veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę – galima paskambinti paruoštiems pareigūnams ir pasitarti“, – pataria pašnekovė.

Anot A. Katkuvienės, džiugina tai, kad sulaukiama ir užsienio žiniasklaidos skambučių: „Atsiranda prašymų pasidalinti gera patirtimi – kaip visuomenė įtraukiama ir kviečiama prisidėti prie valstybės saugumo didinimo. Yra realių piliečių įsitraukimo pavyzdžių, kai jie, pastebėję tam tikrus dalykus, apie tai informuoja ir mūsų šaliai priešiški asmenys išsiunčiami iš šalies.“

Specialistė tikina, kad grėsmės įvairios – nuo ekonominių ir socialinių iki politinių. „Šių laikų specialistams reikalingas platesnis išsilavinimas. Pareigūnai ruošiami, vyksta mokymai, kursai ir pan. Lietuvoje veikia dvi žvalgybos – karinė žvalgyba ir VSD. Po Ukrainos įvykių dauguma mūsų piliečių atsibudo, pamatė, kokie procesai vyksta, tai – hibridinio karo elementai“, – teigia A. Katkuvienė.

Patarė, kaip apsisaugoti nuo šnipų

A. Katkuvienės tvirtinimu, verbuotojų taikiniu gali tapti kiekvienas žmogus: „Tai nebūtinai pagrindinis kokios nors organizacijos vadovas – gali būti ir šalia esantis asmuo. Toks asmuo žino tiek pat informacijos, kiek pagrindinis žmogus. Priešiškas užsienio tarnybų žvalgybas labiausiai domina trys sritys – politika, ekonomika ir karinė informacija.“

Tačiau, anot pašnekovės, tai tik pagrindinė informacija. „Spektras daug platesnis. Dominti gali ir visuomenės nuotaikos, verslo sandoriai, visuomenės polinkis į tam tikras tendencijas ir t. t. Tai labai platu“, – tikina A. Katkuvienė.

Paklausta, kuo reikėtų pasirūpinti saugantis verbuotojų, specialistė sako, kad tai – mechaniškos žinios. „Pirmiausia, nereikėtų atidarinėti bet kokių gautų dokumentų, nesinaudoti bet kokiomis USB atmintinėmis – ten gali būti įrašyta nežinomų programėlių. Važiuojant į Rytų šalis patartina saugoti daiktus, naudoti paprastus, ne išmaniuosius telefonus“, – pataria A. Katkuvienė.

Pašnekovė tvirtina, kad taip pat būtina pasitikėti savo jausmais: „Kai jauti, kad kažkas ne taip, kažkas ir yra ne taip. Reikia mąstyti kritiškai. Nuo spalio 27 d., pradėjus šią reklaminę kampaniją, sulaukta beveik 100 skambučių. Kai kurie jų – tikrai rimti ir atsakingi.“

J. Sondaitė, kalbėdama apie verbuotojus, sako, kad, jei tai – profesionalai, jie dirba pasiruošę, gerai valdo savo kūno kalbą ir balso intonaciją: „Jie stengiasi išlaikyti ramybę, neatsakinėja spontaniškai, apgalvoja atsakymus. Nuoširdaus žmogaus reakcija greita, o apgalvojančio – lėtesnė. Bandant reakciją suvaldyti, reikia daugiau laiko.“