Plačiau apie tai papasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.

– Sukčiavimo schemos keičiasi, bet tam tikri dalykai išlieka tokie patys. Dažniausiai sukčiai taikosi į tas jautriausias situacijas, į jautriausius visuomenės atstovus, ar tai tiesa?

– Gal ir nevisiškai teisinga pasakyti, kad tos schemos labai keičiasi. Jos yra vienodos, keičiasi tik taktika. Kai pradedame kalbėti apie vienas taktikas, sukčiai jas palieka ir eina prie kitų, vėliau sugrįžta prie senų. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės tikrai gauna daug visokių skelbimų, nuolaidų, ypatingų bei stebuklingų pasiūlymų. Tikrai nemaža jų dalis gali būti apgaulinga. Sukčiai gali naudotis įvairiausiomis „Juodojo penktadienio“ bei Kalėdų nuolaidomis. Reikėtų labai atsargiai vertinti visus gaunamus pasiūlymus, reklamas socialiniuose tinkluose. Dažnai tos reklamos nuveda į apgaulingus puslapius. Kai paprašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis netikrose svetainėse, tai žmonės dažniausiai praranda savo pinigus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį? Kaip atpažinti sukčių?

– Svarbiausia yra nesusigundyti tais išmestais pasiūlymais, nuolaidomis, nuorodomis. Labai svarbu nespausti gaunamų nuorodų. Jei domina kažkokia internetinė parduotuvė ar įmonė, tai geriau tiesiog naršyklėje suvesti tos įmonės pavadinimą, įeiti į oficialų įmonės puslapį ir ten ieškoti savo pirkinių. Dabar paplito toks būdas, kai neva tavo „Facebook“ draugas atsiunčia nuorodą su ypatingu pasiūlymu. Atrodo, kad tai tikrai patikima, nes gauni iš savo draugo. Tačiau tas draugas iš tiesų nieko apie tai net nežino. Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Ar policija sulaukia daug tokių pranešimų?

–Tikrai sulaukia nemažai. Pranešimų daugėja. Po pandemijos kasmet fiksuojame apie 20 proc. augimą.

– Ar pavyksta išsiaiškinti?

– Kasmet ištiriame apie 35 proc. sukčiavimo atvejų.

Lietuvos policija kartu su Lietuvos banko asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Atpažink ir apsisaugok“.

Plačiau apie kampaniją papasakojo Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Koks pagrindinis šios kampanijos tikslas?

– Siekiame nuolatos informuoti visuomenę apie naujai atsirandančius sukčiavimo būdus. Norime, kad žmonės būtų pasiruošę ir žinotų, kaip atpažinti sukčiavimą. Šia kampanija kviečiame žmones papildomai atkreipti dėmesį į galimus sukčiavimo atvejus bei dalintis šia informacija su vyresnio amžiaus artimaisiais, draugais, kad visi būtume saugesni. Taip pat kviečiame žmones dalintis savo istorijomis, kurias mes patalpinsime svetainėje atpažinksukčių.lt Kad visi galėtų matyti tuos atsinaujinančius būdus. Visai neseniai pastebėjome, kad sukčiai įsisuko į tokias svetaines kaip „airbnb“ ar „booking“, kur žmonės įsigyja nuomos paslaugas. Sukčiai išveda žmones iš tos platformos sakydami, kad pinigus reikia mokėti kažkur kitur, o ne tos platformos ribose. Yra tikimybė, kad žmogus praras pinigus. Per šių metų 9 mėn. sukčiai išviliojo apie 7,5 mln. eurų iš Lietuvos gyventojų ir verslo. Pernai per visus metus buvo išvilioti 12 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, kad šiemet bankams pavyko sustabdyti 5,2 mln. eurų ir gražinti juos gyventojams. Kuo greičiau žmogus praneša savo kredito įstaigai apie tai, kad galimai įvyko sukčiavimas, tuo didesnė galimybė tas lėšas atgauti.

– Jei kyla įtarimas, kad tai buvo sukčiaus klasta, tai pirmiausiai reikėtų skambinti savo bankui?

– Pirmas žingsnis – skambinti savo bankui, o tada – policijai.

– Kaip atpažinti sukčių ir kaip nuo jo apsisaugoti?

– Niekam neatiduoti savo prisijungimo duomenų. Sukčiai nori tų duomenų, kuriais pasinaudoję gali pavogti pinigus iš sąskaitos. Jei kažkas jūsų prašo duomenų, tai turite jokiu būdu to nedaryti. Jei kyla abejonių, reikia pačiam kreiptis į įmonę, kuri jums siunčia elektroninį laišką ar mokėjimo pavedimą ir pasitikrinti, ar tikrai čia tas pavedimas tikras.