„Turbūt visi sutinkame, kad laisvoje demokratinėje šalyje išsakyti savo nuomonę ir poziciją yra gerbtinas dalykas, tačiau ne forma, o turinys sukėlė nerimo ir nuostabos. Iš karto buvo pastatytos ir kartuvės, ir skanduojami tam tikri šūkiai, rodomi tam tikri gestai, nukreipti į Seimo langus. Tai yra viena. Tai, kas dėjosi vakare, paūmėjo ir pasidarė dar sudėtingiau. Aš tai matau kaip grėsmę valstybei ir valstybingumui. Tiesiog noriu labai padėkoti visiems pareigūnams ir apgailestauti, kad turime tokią situaciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip ji sakė, mitingui įtakos turėjo ir patys Seimo nariai: „Mes nuolat girdime Seime tam tikrą žodyną, matėme kolegą P. Gražulį, nešantį laidotuvių vainiką, padedamą Seimo salės viduryje. Ponas M. Puidokas ir dar keletas kolegų neslėpė ir išėjo į lauką, kurstė susirinkusiuosius aktyviau šturmuoti Seimą, susirinkti prie Vyriausybės. Po to, kaip suprantu, patiems irgi iškilo sudėtingumų saugiai palikti Seimo prieigas. Tai aš vertinu kaip apgailėtiną elgesį. Aš suprantu, kad tais žmonėmis kažkas pasitiki, jie yra išrinkti į Seimą tos pačios demokratijos būdu, žmonės yra įvairūs. Bet man nėra jauku su tokiais kolegom“.
Vis dėlto esą M. Puidokas atsiribojo nuo prie Seimo kilusių riaušių, kaip ir jo kolega Aidas Gedvilas. Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, jų atsiribojimas – ne nuoširdus: „Tie patys žmonės, atsiriboję nuo riaušių, dar tą patį vakarą, išėję prie Seimo, kurstė ir palaikė tuos žmones. Tai nežinau, kiek yra nuoširdūs tie jų atsiprašymai. Jeigu tai yra užfiksuota policijos medžiagoje, tie faktai, kad tai buvo kurstoma pačių Seimo narių noru ir laisva valia, tai, manau, Seimas turėtų apsispręsti, ar žmonės, kurie turi intencijų veikti prieš valstybę, gali dirbti Seime“.
Keistais laikais gyvename, kai žmonės už savo įsitikinimus turi patirti tokius grasinimus, agresijos išpuolius ir kitus dalykus.
„Aš iš Seimo išėjau iš karto pasibaigus posėdžio laikui. Prie to įėjimo, pro kurį aš ėjau, tuo metu nebuvo susirinkusių žmonių. Tiesa, kai mes su kolega buvome beišeinantys, pradėjo girdėtis šūksniai „greičiau, greičiau! Bėgame ir prie tų durų!“ Mano tokia patirtis. Kitų mano kolegų, sakyčiau, kur kas dramatiškesnė. Man atrodo, keistais laikais gyvename, kai žmonės už savo įsitikinimus turi patirti tokius grasinimus, agresijos išpuolius ir kitus dalykus. Aš suprantu, kad dieniniame mitinge buvo įvairių žmonių. Buvo ir nuoširdžiai tikinčių tuo, apie ką jie kalba, bet mes matome mitingą, kuriame persidengia dalykai“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su paplitusia nuomone, neva mitingas galėjo kilti dėl Vyriausybės komunikacijos nebuvimo: „Man atrodo, mes tikrai labai daug apie tai kalbėjome, buvo ir informacinės kampanijos, ir žiniasklaidos priemonės, ir nevyriausybinės organizacijos, kurios kalba apie mokslu grįstus pandemijos valdymo dalykus. Tikrai tos informacijos yra apstu. Ir savo socialiniuose tinkluose kiekvienas, ir aš pati stengiausi diskutuoti, kiek tai yra įmanoma. Kai diskutuoju, diskutuoju su tais, kurie turi kitą nuomonę. Esu turėjusi ir grasinimų, tai tikrai neatsiribojame nuo pokalbių, kai yra noras kalbėti. Bet kai tau kiša kojas po kojom, apstumdo, rėkia į veidą, aš nelabai matau, kaip tokia agresijos kalba galima kalbėtis“.
Naujausi komentarai