„Mes matome, kad karas neina į gerąją pusę ir nemaža dalis Ukrainos yra sugriauta. Jau kelios savaitės Ukrainoje tikrinamos šilumos, elektros sistemos, visas vandentiekis ir yra miestų, kurie yra be visų šių dalykų. Tai reiškia, kuomet pradės šalti oras, žmonės neturės, ką daryti, o Vakarų Ukraina nėra guminė. Ten dabar ir taip jau dideli skaičiai ukrainiečių. Yra prognozuojama, tai mato ir mūsų kolegos, kas porą savaičių besilankantys Ukrainoje, kad galime sulaukti tokio paties [pabėgėlių] skaičiaus, kokį dabar jau turime, t. y. apie 60 tūkst. ar netgi daugiau. Mes žinome, kad Lietuva yra gerai save išreklamavusi, jeigu taip galima pasakyti. Ukrainiečiai žino ir girdėjo, kad mes čia juos priimame, laukiame, bandome suteikti pagalbą, kokią tik galime. Tai [pabėgėlių] skaičius gali būti labai didelis ir tai tikrai neramina“, – teigė Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Orams atšalus į Lietuvą gali pradėti plūsti Ukrainos pabėgėliai, tačiau neaišku, ar bus, kur juos visus apgyvendinti. L. Lesauskaitė pabrėžė, kad ir aukoti lietuviai pradėjo mažiau, be to, artėja itin brangus šildymo sezonas.

„Neramina daugelis dalykų. Pirmiausia apgyvendinimas. Jeigu bus tokie srautai, kokie prognozuojami, turėsime tokį atvejį, kokį turėjo Lenkija, kai žmones reikėjo guldyti arenose, didelėse patalpose, lovytės, čiužiniai, centralizuotas maitinimas, pastatomi dušai, tualetai. Čia, aišku, aš kalbėdama improvizuoju, bet tokio apgyvendinimo, kokį turėjome pavasarį, tikrai neturėsime. Taip pat parama daiktais, higienos priemonėmis, maistu... visko reikės dvigubai daugiau nei dabar. Įsivertinkime, kad žmonės yra pavargę ir tas raginimas aukoti, padėti, remti jau yra kasdienybė ir žmonės taip nebereaguoja. Tai kas bus rudenį, kai tos pagalbos reikės dar daugiau? Mes irgi su neramumu laukiame tų didėjančių kainų, šildymo sezono pradžios, kai ir patys lietuviai nebeturės tokių sąlygų, kad galėtų padėti, priimti ar paaukoti. Tų neramumų labai daug ir apie juos kalbame tiek su organizacijomis, tiek su valstybinėmis institucijomis. Reikia ruoštis kiek įmanoma labiau. Yra tokia tendencija, kad ukrainiečiai neretai atvyksta per Rusiją ir pasiekia Lietuvą per Latviją“, – teigė L. Lesauskaitė ir pridėjo, kad priverstinai į Rusiją išvežti ukrainiečiai bėga iš šalies agresorės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rugpjūčio 8 d. dėl sumažėjusio srauto užsidaro Kaune esantis Ukrainos pabėgėlių centras, tačiau atsipalaiduoti galime tik trumpam, sako L. Lesauskaitė.

Kol turime tą mažą galimybę, pailsėkime, atsigaukime, bet mūsų visų susitelkimo dar tikrai reikės.

„Kad centras užsidaro, tai tikrai nereikia galvoti, kad viskas baigiasi. Kadangi srautai nebėra tokie dideli, nesinori laikyti papildomai žmonių, bet centrai bet kada bus pasiruošę atsidaryti. Jeigu pavasarį mes juos turėjome septynis, tai jų bet kada gali vėl prireikti. Mes jau žinome, kaip veikia tie mechanizmai, kaip valdyti tuos srautus, kaip vėl greitai užkurti ir rengti, nes turime tokių patirčių, kai per vieną dieną reikėjo įkurti registracijos centrą. Tikrai nesinori, kad tos žinutės būtų suprastos klaidingai – pagalbos tikrai reikia. Aš žmonėms sakau, kol turime tą mažą galimybę, pailsėkime, atsigaukime, bet mūsų visų susitelkimo dar tikrai reikės“, – sakė L. Lesauskaitė.

Kalbama, kad Rusija ir Baltarusija visais įmanomais būdais bandys trukdyti Ukrainos pabėgėliams lengvai pasiekti Lietuvą ir kitas ES valstybes. Tam užkirsti kelią bandoma statant fizinį barjerą skirianti Lietuvą nuo Baltarusijos.

„Mes matome, kad tų žmonių prie pasienio daugėja iš įvairių krypčių ir jie vėl gali būti atvežti, žmonės prašysis prieglobsčio. Mums yra sunku vertinti, bet žinome, kad bet kokiu atveju žmonėms reikia tos pagalbos. Net ir šiandien tie migrantai, kurie vis dar yra Lietuvoje, jie irgi nori kažkaip kabintis į gyvenimą. Aišku, jų su kiekviena diena mažėja, bet tikrai yra tokių, kurie nori čia dirbti. Mes, kaip organizacija, dedame pastangas ir bandome jiems padėti, bet šiuo metu viskas yra valstybės rankose. Ar bus priimti įstatymai, kad tie žmonės galėtų dirbti, ar bus įvesta visiškai atstūmimo politika – labai gaila, bet tai ne mūsų rankose“, – komentavo Raudono kryžiaus komunikacijos vadovė.

Grasinančio pobūdžio Rusijos žinutės viešojoje erdvėje taip pat situacijos negerina.

„Dar yra ir neprognozuojami Rusijos Federacijos veiksmai. Praeitą savaitę skaitėme Sergėjaus Lavrovo įdomias žinutes, kad „reikia keisti valdžią“, reikia ukrainiečius „išlaisvinti“ nuo dabartinės valdžios. Tai šiek tiek primena sovietmečio pradžią. Kiek tai yra provokacija – sunku įvertinti, bet tie veiksmai yra neprognozuojami“, – sakė L. Lesauskaitė.