„Visa tai daroma dėl žaliojo kurso. Kadangi turime rūpintis ne tik draustinių, regioninių parkų teritorijomis, bet ir buveines apsaugoti, su tuo pačiu skaičiumi darbuotojų norime padaryti daugiau“, – BNS sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jungs pagal etnografinius regionus

Pagal parengtą projektą, 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos būtų sujungtos į keturias įstaigas pagal etnografinius regionus: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausytų Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos bei Sirvėtos direkcijos, Dzūkijos-Suvalkijos – Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija valdytų Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas, Mažosios Lietuvos – Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

„Po reorganizavimo iš viso veiks keturios nacionalinių parkų ir keturios regionų saugomų teritorijų direkcijos“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Pertvarka norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.

Turėtų daugėti specialistų

„Šiandien sistemoje trūksta ekologų, trūksta architektų, kraštovaizdininkų. Apjungiant regioninių parkų administracijas, kuriose kai kuriais atvejais tėra keturi–penki darbuotojai, norime konsoliduoti kompetencijas, kad galėtume padaryti darbus, kurie reikalingi pagal šiandieninį įstatymą ir pagal direktyvas“, – teigė S. Gentvilas.

Anot jo, šiuo metu regioninių parkų sistemoje dirba vos vienas kvalifikuotas architektas, tuo metu statybų leidimus reikia derinti 17 proc. šalies teritorijos.

„Gyvename su rizika, kad mažos įstaigėlės neturi visų kvalifikuotų darbuotojų, todėl jas reikia stambinti, jog atsirastų kvalifikaciją atitinkantis funkcijai reikalingas darbuotojas“, – tvirtino ministras.

Visa tai daroma dėl žaliojo kurso. Kadangi turime rūpintis ne tik draustinių, regioninių parkų teritorijomis, bet ir buveines apsaugoti, su tuo pačiu skaičiumi darbuotojų norime padaryti daugiau.

Pagal pertvarkos planą, visose direkcijose turėtų dirbti po architektą, taip pat ketinama didinti ekologų, kraštovaizdininkų, kultūrologų, prevencijos specialistų etatų.

Aplinkomis ministerijos duomenimis, daugumoje regioninių parkų ir rezervatų direkcijų šiuo metu yra po šešis–devynis darbuotojus, tarp jų – ir bendrųjų funkcijų specialistai, tai yra vadovai, finansininkai, ir biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsaugos, darbo su lankytojais specialistai, ir teritorijų, objektų priežiūros darbininkai.

„Daugumoje direkcijų kiekvienai iš išvardytų veiklos sričių skirta tik po vieną specialistą, šis be tiesioginių pareigų vykdo ir bendrąsias, darbo su visuomene ir kitas įvairių sričių funkcijas, todėl sudėtinga užtikrinti kokybiškus sprendimus, taip pat nėra galimybės pavesti direkcijoms vykdyti naujas užduotis, susijusias su Europos žaliuoju kursu“, – nurodo ministerija.

Reforma be papildomų pinigų

Pertvarkos plane taip pat numatyta peržiūrėti ir išgryninti parkų direkcijų atliekamas funkcijas. Planuojama, kad lankytojų aptarnavimas liks tarp direkcijų atliekamų darbų, tačiau už jį bus atsakingi specialūs darbuotojai, o ne kvalifikuoti gamtosaugos specialistai, kaip dabar.

Ketinama didinti prevencijos, konsultavimo veiklą vykdančių specialistų skaičių, jie bus priskiriami konkrečiai saugomai teritorijai.

Specialistus žadama atlaisvinami nuo bendrųjų funkcijų atlikimo.

Planuojama, kad sukurtų regiono saugomų teritorijų direkcijos buveinės bus vienoje iš esamų direkcijų, logistiškai patogiausioje vietoje.

„Naujų patalpų sujungtos direkcijos centrinei administracijai nereikės, joje dirbančių asmenų fizinės darbo vietos galės būti įrengtos bet kurioje pertvarkos metu reorganizuojamoje direkcijoje. Kiekvienas regioninis parkas, valstybinis ar biosferos rezervatas turi lankytojų centrus, kuriuose yra darbuotojams skirtos patalpos, ateityje jos ir bus panaudotos šiam tikslui“, – teigia aplinkos viceministras Danas Augutis.

Ministerijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiemet pertvarkai papildomų lėšų nereikės, tam bus naudojami jau suplanuoti asignavimai.

Reformą ketinama vykdyti dviem etapais ir baigti iki kitų metų liepos.

Opozicija: daug neatsakytų klausimų

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs aplinkos viceministras socialdemokratas Linas Jonauskas teigia, kad regioninių parkų reforma trumpai buvo pristatyta komiteto nariams, tačiau dar liko daug neatsakytų klausimų.

Kitas didžiulis nerimas – nežinomybė. Iki šiol nėra visiškai aišku, kaip ta reforma vyks.

„Man labiausiai nerimą kelia, kad panaikinus kai kuriuos etatus regionuose dalis jų gali būti perkelti kitur, tarkime, į Vilnių, o regionuose, kur gyventojams reikia turėti specialistų, su kuriais galėtų konsultuotis, su kuriais gyvendami saugomoje teritorijoje galėtų derinti įvairius statybos, infrastruktūros plėtros planus ir t. t., jų gali sumažėti“, – BNS sakė opozicijos politikas.

Anot jo, prielaidų tokiam nuogąstavimui kelia faktas, kad bendro etatų skaičiaus neplanuojama mažinti, o sujungus direkcijas, dalies administracijos darbuotojų reikės atsisakyti.

L. Jonausko teigimu, taip pat nėra aišku, kaip reforma vyks.

„Kitas didžiulis nerimas – nežinomybė. Iki šiol nėra visiškai aišku, kaip ta reforma vyks. Ne tik aš, bet ir kiti komiteto nariai pasigedo aiškumo, atvirumo. Kartais susidaro įspūdis, kad bėgame prieš traukinį, nes juk reikės įstatymų pakeitimus daryti. Dabar pirma daroma reforma, o paskui teisinę bazę tvarkysime“, – tvirtino L. Jonauskas.

Pasak jo, taip pat neaišku, kokius įgaliojimus turės parkų reindžeriai.

„Viena iš reformos krypčių yra tie patys reindžeriai, kurių funkcijos iki galo nesupratau. Dabar lyg reindžeris bus pagrindinis parko atstovas, o visi kiti tik vykdys ar jo pavedimus, ar bus jam atskaitingi. Čia irgi kils daug klausimų, ką tas reindžeris darys, kokius turės įgaliojimus“, – sakė parlamentaras.

Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo 33 saugomų teritorijų direkcijų steigėjo funkcijas: dviejų valstybinių gamtinių rezervatų, vieno biosferos rezervato, 26 regioninių parkų ir keturių nacionalinių parkų.