Šiuo metu saugomų teritorijų sistemos institucijos užtikrina gamtos apsaugos užduočių vykdymą apie 17 proc. šalies teritorijos, kurios paskelbtos nacionalinėmis saugomomis arba Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis. Tačiau esą gamtos išsaugojimo užduotys likusioje šalies dalyje įgyvendinamos fragmentiškai, pastebėtos besidubliuojančios.

Todėl šių metų pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino viešą pranešimą dėl planuojamų permainų saugomų teritorijų sistemoje, prašydamas teikti pasiūlymus dėl šios sistemos tobulinimo.

„Niekas nesupranta, ko ministerija siekia, kokia bus nauda iš šios reformos, nes Valstybės kontrolė parkų veiklą įvertino gerai. Tai, ko dar reikia. Be to, visų šalyje veikiančių regioninių ir nacionalinių parkų bei Saugumų teritorijų tarnyba per metus valstybei kainuoja vos 5 mln. eurų, tiek kiek du žinomos Lietuvos krepšinio komandos juodaodžiai legionieriai. Tad visiškai neaišku, ką vyriausybė sutaupys atleidusi parkų buhalterius ir direktorius“, – stebėjosi viešumo nepanoręs vieno parko darbuotojas.

Esą Vyriausybės strategijos programoje yra nurodyta, kad mažesnės nei 20 darbuotojų turinčios įstaigos turi būti sustambintos. Regioniniame parke dirba vidutiniškai iki 10 darbuotojų.

Tačiau esą yra ir kuluarinių momentų, po reformos regioniniai ir nacionaliniai parkai prarastų teises rengti projektus už europines lėšas. Neatmestina, kad tokiu būdu privačios projektus rengiančios ir valstybiniuose konkursuose dalyvaujančios kompanijos lengvai atsikratys konkurentų.

Nežinia, ar tai sutapimas, bet vienoje tokių kompanijų prieš tapdamas aplinkos ministru dirbo ir K.Navickas.