Komiteto atstovė Svetlana Petrenko patvirtino, kad baudžiamoji byla pradėta dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų – Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Artūro Šumsko, taip pat į pensiją jau išėjusios kolegijos pirmininkės byloje Ainoros Kornelijos Macevičienės.

„Jie įtariami priėmę žinomai neteisėtą nuosprendį“, – sakė S. Petrenko.

Rusijos komitetas jau anksčiau pareiškė kaltinimus už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu. Šiuo metu advokatu dirbantis S. Slapšinskas Rusijos veiksmus vadina politiniu persekiojimu.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Rusijos atstovai nurodo, jog Lietuvos teisėjai konstatavo, kad „nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurių kaltinamųjų veiksmai lėmė rimčiausias pasekmes“, t.y. dėl kurių veiksmų žuvo ar buvo sužaloti gyventojai.

„Taip jie grubiai pažeidė baudžiamosios teisės principus, numatančius, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai“, – teigė S. Petrenko.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

L. Linkevičius: Rusija kerštauja

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kerštu vadina Rusijos pradėtą tyrimą dėl keturių Lietuvos teisėjų, paskelbusių nuosprendį Sausio 13-osios byloje.

„Galėčiau ir taip pavadinti, kad tai yra savotiškas kerštas“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„Sunku kažkaip vertinti, nes šiaip yra apgailėtina situacija“, – pridūrė jis.

Pasak L. Linkevičiaus, Rusija „turėtų suprasti, kad nors daug metų praėjo, bet teisingumas turi būti, o tokiems atvejams senaties nėra“.

Jo teigimu, teisėjams rekomenduojama nevykti į Rusiją ar jai draugiškas šalis, nes „ten jie gali tikėtis provokacijų ar įvairiausių kitokių veiksmų“.

Ministras taip pat pažadėjo kreiptis į tarptautines organizacijas.

„Kiek galėsime, ta apsauga pasirūpinsime. (...) Tie asmenys, kurie susiję su byla, ne tik teisėjai, bet visi turėtų elgtis atsargiau“, – kalbėjo L. Linkevičius.

A. Valantinas: demokratinėje visuomenėje tai neįsivaizduojama

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas apgailestauja dėl Rusijos pradėto tyrimo prieš Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir sako, kad demokratinėje visuomenėje tai būtų neįsivaizduojama.

„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis“, – komentare BNS trečiadienį teigė A. Valantinas. Jo poziciją perdavė Nacionalinė teismų administracija.

„Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – pažymi Teisėjų tarybos pirmininkas.

Teisėjų taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Rusijos nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą.