Ši istorija aprašyta Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje.

2020 metų pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.

Anot Lietuvos žvalgybos, tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui artimas oligarchas.

J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 metų birželio 1 diena.

VSD direktorius Darius Jauniškis pristatydamas ataskaitą Seime sakė, kad šiuo pavyzdžiu žvalgyba siekė parodyti, kaip buvo veikiama.

„Pirmas dalykas – pratestuojama mūsų pačių sienos kontrolė, antras dalykas – bandoma iššaukti ir žiniasklaidos dėmesį“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Paklaustas, ar tokio asmens patekimas į Lietuvą nekelia klausimų dėl sienų kontrolės, D. Jauniškis teigė, kad vykdant patikrą nebuvo nustatyta, jog į šalį atvyko pats J. Prigožinas.

„Kai kurie skaičiukai tiesiog neatitiko ir automatiškai tas žmogus pateko į Lietuvą, nesukėlė įtarimų. Jis nebuvo identifikuotas kaip tas asmuo, kuris yra sankcionuojamųjų sąraše“, – kalbėjo VSD vadovas.

Pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 metų vasario 13  dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos, teigiama ataskaitoje.

2020 metų vasario 26 dieną reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 dieną traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui.

Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje.

Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą. Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų.

Iš tiesų J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minimu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu.

Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais, o vienas portalas paskelbė neva sulaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko padėjėjo pasipiktinimo, kad

J. Prigožinas gali netrukdomai lankytis Lietuvoje.

„Iš tiesų J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minimu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidumų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, jas bandant parodyti kaip nepatikimas, dvigubus žaidimus žaidžiančias partneres.

„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, šio informacinio išpuolio negalima vadinti sėkmingu, nes melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, o rezonanso ji nesukėlė nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – teigiama ataskaitoje.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Rusija nebandė paveikti Seimo rinkimų rezultatų

Lietuvos žvalgyba sako nefiksavusi Rusijos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti pernai vykusių Seimo rinkimų rezultatus.

„2020 m. vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus“, – rašoma Lietuvos žvalgybos tarnybų paskelbtoje ataskaitoje.

2020 m. vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė.

Anot Lietuvos žvalgybos, tokią tendenciją iš dalies nulėmė politinė krizė Baltarusijoje – Rusijos valdžios ir propagandos subjektai siekė diskredituoti Lietuvos visuomenės ir valdžios reiškiamą paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir skleisti sąmokslo teorijas apie Lietuvos bei kitų

valstybių tariamai keliamą grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Žvalgybos teigimu, dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau veikiančią dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie suaktyvino savo politinę veiklą, skleidė Kremliui palankias politines nuostatas per savo valdomus portalus ir vaizdo transliacijas, vykdė protesto akcijas, propagandos kampanijas prieš dėl COVID-19 pandemijos taikomus apribojimus.

„Nepaisant to, jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme“, – rašoma ataskaitoje.

Anot žvalgybos, rinkimų rezultatai leidžia teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamo aktyvaus elektorato kiekio, leidžiančio Rusijai įgyti nors minimalią įtaką parlamentiniame valdžios lygmenyje.

„Nepaisant to, labai tikėtina, kad Rusija neatsisako planų siekti, kad ateityje Lietuvos Seimo nario mandatus laimėtų bent pavieniai jos politiką atvirai remiantys asmenys, kuriuos Kremlius galėtų išnaudoti savo įtakos didinimo projektuose ir antivakarietiškose propagandos kampanijose. Taip pat Kremlius bandys įtraukti parlamentinio ar savivaldybių lygmens Lietuvos politikus į daugiašalius tarptautinio bendradarbiavimo projektus, jų dalį įgyvendins ne tiesiogiai su Maskva susiję subjektai, o Vakarų valstybėse veikiantys prokremliški politikai, lobistai ir politikos technologai“, – teigiama ataskaitoje.