– Ar tai nerodo, kad Rusija jau absoliučiai nebesismulkina ir bet kas, kas svariau prisideda prie pagalbos Ukrainai, gali tapti jų taikikliu?

– Na, tai nėra naujiena. Ne tik šis konkretus planas pasikėsinti, bet yra anksčiau buvusių nužudymų, apnuodijimų Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Rusijos tarnybos persekioja savo oponentus ne tik Rusijos teritorijoje, ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir Europos Sąjungos ar net JAV teritorijoje. Šis konkretus epizodas yra tam tikras skambutis Vokietijos pareigūnams. Tai nėra kažkoks Rusijos opozicijos atstovas, į kurį kėsinamasi, bet Vokietijos verslininkas. Reikia tikėtis, kad Berlyne bus rimčiau traktuojamos grėsmės iš Rusijos.

„Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris/Scanpix nuotr.

– Dabar kyla kalbos, kad pavojus gali kilti bet kam. Tai klausimas, kam ypatingai reikėtų saugotis?

– Čia yra informacinio ir psichologinio karo dalis. Šiuo atveju reikia konkrečiai kalbėti, vienas, antras, trečias epizodas – kas už to slypi? Dėl to labai svarbu, kad visi tyrimai tų sandėlių sprogdinimo Čekijoje ar Bulgarijos ginklų prekeivis, kurį buvo bandoma nunuodyti. Deja, dažniau tuos tyrimus daro tiriamosios žurnalistikos atstovai, o ne pareigūnai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal pareigūnai tiesiog tyli?

– Gal ir tyli. Manau, kad reikia didesnio bendradarbiavimo tarp žinybinio ir valstybinio, nes mes matome, kad tas veikimas nėra vienoje teritorijoje. Šiuo atveju, kai buvo užpultas Leonidas Volkovas, tą darė Lenkijos piliečiai, kuriuos samdė Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad reikia didesnio tarnybų susitelkimo. Ir kalbant apie informacinį poveikį, nereikia savęs paralyžiuoti, kad bet kas yra potencialus taikinys. Vis dėlto, „Rheinmetall“ vadovas nėra bet kas. Tai yra aukšto rango verslininkas, kuris dirba karinėj pramonėj. Nėra jokia paslaptis, kad per pastaruosius 10 metų Rusijos tarnybų dėmesio smaigalyje buvo karo pramonė, buvo sekami žmonės. Taip kad reikia didesnio susitelkimo, nuoseklesnio darbo ir konkrečiai įvardyti, kas už to slypi – greičiausiai ne tik užpuolikai, bet yra ir užsakovai.

– „Rheinmetall“ mes turėsime ir Lietuvoje. Ar dėl to mums irgi nekyla didesnis pavojus, kad čia gali įvykti kažkokių sabotažo aktų?

– Na, mes patiriame kibernetines atakas vos ne kiekvieną savaitę, patiriame oro sienų pažeidimus. Nereikia savęs apgaudinėti, kad čia yra kažkas ypatingai naujo. Bet atakos prieš fizinius asmenis ar objektus reikalaus didesnio budrumo, turbūt ir bendradarbiaujant su tiriamosios žurnalistikos atstovais, nes jie geriau supranta, kas yra kas Rusijoje.

Dažniau tuos tyrimus daro tiriamosios žurnalistikos atstovai, o ne pareigūnai.

– VSD vadovas D. Jauniškis dar kartą perspėjo lietuvius nebevykti į Baltarusiją ir jau dabar sako, kad Baltarusijos režimas juos pradeda grobti.

– Na, tas pagrobimas įvyko ne šiemet, ir būta tokių epizodų ir anksčiau. Manau, kadangi matoma, jog tokių atvejų daugėja ir kad Baltarusijos režimas persekioja ne tik Baltarusijos, bet ir kitų valstybių piliečius, mūsų saugumo vadovas turi įspėti lietuvius dar ir dar kartą. Nors tie įspėjimai, man atrodo, skambėjo jau nuo 2022 m. Tiesiog šis konkretus atvejis yra liūdnas ir tragiškas, bet galim prisiminti, kad šių metų pradžioj turėjom kitą žinutę, jog vienas Lietuvos pilietis tiesiog numirė įkalinimo įstaigoje Baltarusijos teritorijoje. Taip, kad galima tik paantrinti, jog be rimtų priežasčių – netgi ir su rimtomis priežastimis – reikia labai pasverti, ar verta vykti.