S. Cichanouskaja interviu BNS patvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovams pasiūlė peržiūrėti tranzito sąlygas, jei „Belaruskalij“ tęs represijas prieš darbuotojus dėl politinių priežasčių.

„Belaruskalij“ bendrovė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. Norvegijos įmonė „Yara“ neseniai perspėjo, kad gali apriboti trąšų pirkimą iš „Belaruskalij“ dėl represijų.

Kalbėdama apie Astravo atominę elektrinę, S. Cichanouskaja teigė, kad jėgainėje būtina atlikti saugumo patikrinimą pagal tarptautinius standartus, o dėl tolesnės veiklos naujoji Baltarusijos valdžia turės diskutuoti su Lietuva ir kitomis suinteresuotomis šalimis.

S. Cichanouskaja interviu taip pat kalbėjo apie pokyčius Baltarusijos demokratijos aktyvistų taktikoje žiemos mėnesiais, besikeičiantį baltarusių požiūrį į Rusiją ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įtaką baltarusių identitetui bei būsimiems santykiams su Lietuva.

– Netrukus prisieks naujoji Lietuvos vyriausybė. Kokios paramos tikitės iš jos?

– Tikiuosi to paties, kas buvo iki šiol, nes Lietuva labai remia Baltarusijos žmones. Taip buvo, yra ir, neabejoju, bus. Naujoji Vyriausybė rodys tokį pat solidarumą kaip ir nueinanti – ji gins žmogaus teises Baltarusijoje, padės žmonėms, kurie turėjo palikti Baltarusiją. Esame labai dėkingi už tvirtą poziciją.

Sviatlana Cichanouskaja/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

– Neseniai interviu kolegoms iš LRT pasisakėte už sankcijas „Belaruskalij“. Gal galite patikslinti, kokių sankcijų tikitės?

– „Belaruskalij“ yra viena iš valstybinių įmonių, kuri yra tarsi Lukašenkos kišenė. Jos darbuotojai atleidžiami dėl pilietinės pozicijos, todėl pradėjome kalbėti apie sankcijas „Belaruskalij“.

Pirmiausia pradedame su sąlyginėmis sankcijomis. Pirmiausia susisiekėme su (Norvegijos kompanija) „Yara“ . Jie nustatė sąlygas – jei atleisite darbuotojus, nustosime pirkti jūsų produkciją. Bet atleidimai tęsiasi ir sankcijos turi būti griežtinamos.

Prašome nebepirkti „Belaruskalij“ produkcijos, kad pinigai iš šių įmonių nebeplauktų A. Lukašenkos režimui. Tai susiję ne tik su „Belaruskalij“, bet taip pat su „Grodno Azot“, „Naftan“ ir kitomis bendrovėmis, kurios svarbios režimui. Bet mes nekalbame apie sustabdymą amžiams – atėjus naujam prezidentui ar pereinamajam laikotarpiui, visi ryšiai turi būti atnaujinti.

– Ar kalbėjote apie tai su Lietuvos vyriausybės atstovais? Tai ekonominis klausimas, nes „Belaruskalij“ naudojasi Klaipėdos uostu.

– Taip, kalbėjomės, bet politikų nuomonės skiriasi. Iškėlėme klausimą dėl tranzito kainos padidinimo, susiejant tai su sąlygomis – jei atleidinėsite žmones, pakelsime kainas ar nutrauksime tranzitą. Kad būtų sąlygos – jei jų nevykdote, įvedame papildomų ribojimų.

– Lietuviai yra susirūpinę dėl Astravo atominės elektrinės. Ar nauja demokratinė Baltarusijos valdžia turėtų uždaryti elektrinę dėl saugumo ir gerų kaimyninių santykių su Lietuva?

– Neabejoju, kad dėl to bus diskutuojama. Pirmiausia, pagal tarptautinius standartus turi būti patikrintas elektrinės saugumas. Kiek man žinoma, tokių tarptautinių organizacijų tyrimų nebuvo, taigi nežinome, kaip ši elektrinė veikia. Girdėjome apie incidentus, Baltarusijos vyriausybė aiškina, kad elektros išjungimas buvo planuotas, bet nežinome, kas vyksta realybėje.

Žinote, mūsų abi valstybės, kaip ir kitos suinteresuotos šalys, rasime konsensusą šiuo klausimu. Bet pirmiausia tyrimus turi atlikti tarptautinės organizacijos.

– Vilnius tapo baltarusių disidentų centru. Viena iš priežasčių yra geografija, bet kita turbūt yra istorija. Ar bendras istorinis paveldas pastaruoju metu tapo svarbesnis jums asmeniškai ir baltarusiams kaip tautai, kuriančiai savo identitetą?

– Baltarusija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, akivaizdu, kad esminis žodis čia yra „Lietuva“. Taigi mes turime bendrą istoriją ir daug daugiau bendro nei galvojome iki šiol.

26 metus dėl A. Lukašenkos politikos buvome artimesni Rusijai, Ukrainai, neturėjome artimų santykių su Lietuva ir Lenkija. Bet ateityje, esu tikra, kad mūsų Vyriausybė draugaus su visomis šalimis. Be abejo, Lietuva bus tarp prioritetų naujai Vyriausybei. Atkursime santykius, nes turime daug ką bendro.

– Ne kartą esate sakiusi, kad Baltarusijos revoliucija nėra nei antirusiška, nei antieuropietiška, kad tai – demokratinė revoliucija. Ar nauja demokratinė Baltarusija galėtų palaikyti gerus santykius su autokratine Rusija? Ar matote bent vieną tokį pavyzdį posovietinėje erdvėje?

– Esu tikra, kad būsimasis Baltarusijos prezidentas ir būsimoji Vyriausybė bandys kurti gerus santykius su visomis šalimis, visais kaimynais. Neabejoju, kad galėsime būti draugai su Rusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina.

Nesu tikra, ar galiu rasti pavyzdžių, bet neabejoju, kad nauja Vyriausybė ras būdų, kaip kurti gerus santykius su Rusija. Turėsime tą daryti, nes esame kaimynai, tarp mūsų stiprūs prekybiniai ryšiai. Bet tas pats galioja Vakarų šalims, ji bandys draugauti su visais.

– Pataisykite, jei klystu, bet Rusijos vyriausybė, regis, iki šiol atsisako bendrauti su jumis. Rusijos žiniasklaida vis garsiau skelbia, kad esate finansuojama Vakarų, esą protestai koordinuojami iš Vakarų, iš Lietuvos ir Lenkijos. Ką į tai galite atsakyti, ir kas finansuoja jūsų veiklą?

– Tiesa, kad neturėjome jokių oficialių kontaktų su Rusija. Nuolat kartojame, kad esame atviri tokiam dialogui. Rusija parėmė A. Lukašenką, jie neparėmė Baltarusijos žmonių ir, tiesą sakant, Baltarusijos žmonės yra supykę. Dar neseniai 60 proc. žmonių palankiai vertino Rusiją, dabar šis skaičius labai sumažėjo.

Kas dėl kaltinimų, propaganda darbuojasi, ji kartoja tai, ką sako Baltarusijos propaganda. Nėra reikalo klausytis režimo kalbų, juk iš pradžių jis sakė, kad revoliuciją finansuoja Rusija, vėliau ėmė kalbėti apie Lietuvą, Lenkiją ir kitas šalis.

Revoliucija išreiškia tikrąją žmonių valią.

Ši revoliucija kilo iš apačios, jos niekas nefinansavo. Dabar yra skirtingų fondų, kurių prašome padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei, nes žmonės atleidžiami iš darbo, žmonės turi spausdinti laikraščius ir panašiai. Tačiau pradžioje tai buvo tik pačių žmonių iniciatyva. Niekas niekam nieko nemokėjo, galiausiai neįmanoma mokėti pinigų 300 tūkst. žmonių kiekvieną savaitgalį.

Žmonėms, nesinaudojantiems internetu, o žiūrintiems tik televiziją, kalama į galvas, esą žmonėms moka Vakarai. Bet taip nėra. Revoliucija išreiškia tikrąją žmonių valią.

– Kokia dabar yra jūsų strategija priversti A. Lukašenką atsistatydinti?

– Mūsų strategija nepasikeitė. Tai taiki revoliucija. Pirmiausia – spaudimas režimui, tada derybos ir nauji rinkimai. Esame pirmojoje spaudimo stadijoje, spaudimo tiek šalies viduje, tiek išorėje.

Daugelis pastebėjo, kad žmonių skaičius gatvėse sumažėjo. Bet turime suprasti, kad daugybė aktyvistų yra pasodinti į kalėjimus, orai šalti, žmonės pavargę, bet jie ir toliau išeina.

Manau, kad žiemos laikotarpiu sužydės pogrindinė revoliucija. Tai labai vargins režimą, nes jie neturės ką sodinti į kalėjimus, visur bus vėliavos, protesto ženklai, o jie negalės nieko rasti.

Taip pat dabar laukiame trečiojo ES sankcijų paketo, labai svarbu, kiek žmonių jame atsidurs, ar bus įvestos ekonominės sankcijos. Ekonominės sankcijos yra labai veiksmingos kovojant už demokratinę Baltarusiją.

– Koks Jūsų lūkestis, kokios įmonės turėtų atsidurti ES sankcijų sąraše?

– Negaliu įvardyti konkrečių bendrovių. ES pati turi nuspręsti, kokios įmonės, verslai ar žmonės atsidurs sąraše, niekas negali daryti įtakos.

– Kaip vertinate kalbas, kad A. Lukašenka pasitrauks po konstitucinės reformos?

– Visų pirma, jis negali pakeisti Konstitucijos, nes jis nėra teisėtas prezidentas. Antra, visu šiuo žaidimu dėl Konstitucijos tiesiog siekiama laimėti laiko jam pačiam, esą jis kažką daro dėl demokratijos, bet visa tai yra melas, nes jis niekada nieko nedarė dėl Baltarusijos žmonių.

Nežinome, ką jis nori keisti, jis dėl to su niekuo nediskutavo. Žmonės nežino, kas dedasi jo galvoje. Kaip jis gali keisti Konstituciją, kai žmonės jo nepriima?

Konstitucijos pataisos būtinos, bet jos turi būti pateiktos rinkimų metu arba netrukus po jų. Pataisų reikia, bet ne prie A. Lukašenkos.

– Kitą savaitę gausite prestižinę Europos Parlamento Sacharovo premiją. Kokią žinią perduosite ES šia proga?

– Ši premija skiriama už minties laisvę ir žmogaus teises. Esame dėkingi, kad visas pasaulis pastebėjo Baltarusijos žmonių kovą, tapome taikios kovos pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems.

Premija skiriama ne tik įvardytiems žmonėms, bet visiems Baltarusijos žmonėms, nes visi prisidėjo prie šios kovos. Nesvarbu, ar kažkas kalba tarptautinėje arenoje, kaip, pavyzdžiui, aš, ar kažkas nupiešė ant grindinio baltą-raudoną-baltą vėliavą. Revoliucijai svarbu ir tai, ir tai.

Pasikeitė žmonių supratimas, dabar žmonės nebenori būti minčių nelaisvėje. Manau, kad Baltarusijos žmonės nusipelnė šios premijos, mums garbė ją gauti.

– Pereikime nuo Briuselio prie Vašingtono. Ko norėtumėte, kad Joe Bideno administracija darytų kitaip nei Donaldo Trumpo administracija Baltarusijos klausimu?

– Prieš rinkimus J. Bidenas paskelbė labai tvirtą pareiškimą, kad jis padės baltarusiams jų kovoje už nepriklausomybę. Esu tikra, kad jis laikysis žodžio. JAV yra įtakinga valstybė, neabejoju, kad jis padės mūsų revoliucijoje, nors dabar ir nežinome, kaip tiksliai, nes negalime turėti kontaktų, kol jis oficialiai netapo JAV prezidentu.

Esu tikra, kad jis gali daryti įtaką ne situacijai Baltarusijai, bet supratimui apie Baltarusijos problemą pasaulyje ir prisidėti, kad Kanada, ES ir JAV kalbėtų vienu balsu. Tai būtų naudinga mūsų šalyje kenčiantiems žmonėms.

– Mano paskutinis klausimas – kiek asmeniškas. Kaip laikosi jūsų vyras ir vaikai?

– Ačiū Dievui, mano vaikai yra Lietuvoje, jie saugūs ir jiems viskas gerai. Jų vaikystė čia normali, jie lanko mokyklą, darželį. Mano vyras kalėjime, bendraujame per advokatą, kuris jį aplanko dukart per savaitę, domisi, kaip sekasi mums ir kas vyksta Baltarusijoje. Jis supranta, kad jau šešis mėnesius sėdi kalėjime už nieką, kaip ir dar 160 politinių kalinių, ir šis skaičius tik auga. Visi jie turi vilties, kad padedant Europai viskas greitai baigsis.

Mūsų kalėjimuose sąlygos baisios, požiūris į politinius kalinius nėra geras, nes jie išdrįso mąstyti kitaip ir pradėti kovoti už savo teises. Mes ir visos šalys turime daryti, ką galime, kad šie žmonės būtų paleisti, kad mūsų šalyje neliktų diktatoriaus, ir būtų galima kurti naujus lygiateisius santykius su Baltarusija. Manau, kad mes turime labai daug ką pasiūlyti pasauliui ateityje.

– Ačiū už interviu.