„Kalbant apie kilusį nepasitenkinimą, tai greičiausiai jis kilo ne dėl pačio fakto ir logikos šio sprendimo, bet dėl to, kaip buvo atliktas šis perskirstymas, nes apie jį paskelbta buvo vos prieš keletą valandų tiems miestams, kurie neteko daugiau nei pusės suplanuotų vakcinų, buvo suplanavę žmones, buvo pakvietę juos skiepytis“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta.

„Tai, be abejo, sukėlė papildomą šurmulį ir tikrai turbūt neprisidėjo ir prie pasitikėjimo vakcinomis tuose miestuose, kurie jų neteko ir kuriuose žmonės turėjo būti atšaukti“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas atkreipia dėmesį, kad ir kitose valstybėse yra taikoma praktika, kai pavojingiausiose zonose skiepijimas vykdomas šiek tiek intensyviau. Visgi, pasak S. Krėpštos, norint perskirstyti vakcinas reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma, taip pat iš anksto apie tai informuoti savivaldybes.

„Jeigu tai būtų sutarta iš anksto, pagal aiškius kriterijus, kada vadinamosios „juodosios“ savivaldybės, kuriose užsikrėtimų yra daugiau, gautų santykinai šiek tiek daugiau vakcinų, tai, be abejo, būtų vienas iš sprendimų“, – sakė šalies vadovo patarėjas.

„Tada nekiltų niekam jokių klausimų, nes visi žinotų, kad jeigu situacija tuose pačiuose Šiauliuose ar Klaipėdoje pablogėtų, ir jie gautų papildomą vakcinų kiekį. Toks sprendimų būdas būtų žymiai optimalesnis“, – teigė jis.

Todėl S. Krėpšta pabrėžia, kad sprendimas perskirstyti vakcinas yra galimas, tačiau, anot jo, jis turi būti tinkamai priimtas ir paruoštas.

ELTA primena, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių.

Savo ruožtu pati premjerė Ingrida Šimonytė atmetė kritiką dėl neva per vėlai pateiktos informacijos savivaldybėms apie tai, kad dalis joms suplanuotų vakcinų bus perskirstytos į Vilniaus regioną. Premjerės teigimu, situacija keičiasi ganėtinai greitai, todėl ir sprendimus suplanuoti iš anksto yra sudėtinga.