Moksliniams tyrimams, kuriais bus ieškoma šalies gerovės sprendimų, paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų.

Konkursui iš viso buvo pateikta 116 paraiškų, finansavimas skirtas 13 projektų. Dar septyni projektai atrinkti į rezervinį finansuojamų projektų sąrašą, pranešė Lietuvos mokslo taryba (LMT), administruojanti programą „Gerovės visuomenė“.

Didžiausios vertės projektus vykdančioms mokslininkų grupėms vadovaus daktarė Eglė Šumskienė (Vilniaus universitetas) – projektas „Psichikos sveikatos ir gerovės paradigmų kaita Lietuvoje: empiriškai validaus modelio link“ (109 929 eurų), daktarė Monika Petraitė (Kauno technologijos universitetas) – projektas „Atvirųjų inovacijų ekosistemos: technologinių, institucinių ir socialinių veiksnių sąveikų įgalinimas“ (109 900 eurų) ir habilituotas daktaras Romas Lazutka (Vilniaus universitetas) – projektas „Pajamų perskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“ (109 626 eurų).

„Tokie tiksliniai, plataus masto tyrimai, kuriais siekiama analizuoti visuomenės poreikius ir siūlyti būdus, kaip sukurti socialinį teisingumą, kaip pasiekti, kad gerovė būtų prieinama visai visuomenei, bei užtikrinti, kad ekonominio augimo rezultatai sėkmingiau pasiektų visus gyventojų sluoksnius, biudžeto lėšomis finansuojami pirmą kartą“, – LMT pranešime teigia programos vykdymo grupės vadovas profesorius Algis Krupavičius.

Paraiškas pateikė 20 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, o vykdytojais atrinktos penkios: Vilniaus universitetas (penki 482 664 eurų vertės projektai), Vytauto Didžiojo universitetas (keturi 409 155 eurų vertės projektai), Kauno technologijos universitetas (du 202 999 eurų vertės projektai), Mykolo Romerio universitetas (103 260 eurų vertės projektas) bei Lietuvos socialinių tyrimų centras (103 767 eurų vertės projektas).

Į rezervinių projektų sąrašą taip pat pateko Šiaulių universiteto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pateikti projektai.

Pasak A.Krupavičiaus, svarbiausias projektų atrankos kriterijus ir tikslas, – kad tyrimai ir jų rezultatai prisidėtų prie realių strateginių sprendimų priėmimo visai Lietuvai svarbiais klausimais bei pasitarnautų kaip tvirtą mokslinį pagrindą turinčios rekomendacijos kuriant gerovės visuomenės strategiją ir politiką.