Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 749 žmonės, 2016 metais – 823 žmonės, 2015 metais – 891 žmogus, 2014 metais – 935 žmonės. Tuo metu 2013-aisiais pasitraukusiųjų iš gyvenimo buvo daugiau kaip tūkstantis – 1085 žmonės.

Mažėja ir santykinis savižudybių skaičius – gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2015-aisiais Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2016-aisiais jis buvo 28,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pernai šis rodiklis mažėjo iki maždaug 26 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, skubėti džiaugtis nereikėtų – bendras savižudybių skaičius lieka itin aukštas ir problemų psichikos sveikatos sistemoje dar labai daug.

Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas toks mažas, kad tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą.

Parlamentaras taip pat pažymi, kad nuosekliai auga vizitų pas poliklinikų psichologus skaičius.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų pas medicinos psichologus poliklinikose per trejus metus padaugėjo daugiau kaip tris kartus, nuo 20 tūkst. 959 kartų 2014 metais iki 65 tūkst. 734 kartų pernai.

„Tai rodo, kad žmonės vis mažiau bijo kreiptis ir kalbėti apie savo emocijas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad ta pagalba, kurią jie gauna, būtų kokybiška. Nors poliklinikose situacija po truputį gerėja, ligoninėse dar dominuoja psichotropiniai vaistai. Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas toks mažas, kad tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą“, – situaciją BNS komentavo M. Majauskas.

Seimo komisijos vadovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveiktos organizacija teikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti savižudybių skaičių. Vienas iš pagrindinių siūlymų – organizuoti specialistų mokymus, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. Anot jo, tokius mokymus jau vykdo Vilniaus, Kauno, Kupiškio, Kelmės, Pakruojo savivaldybės.

„Ketinančiajam nusižudyti kiekvienas galime padėti ar net sustabdyti nuo pavojingų veiksmų tą minutę, tačiau tęstinei pagalbai svarbu nukreipti pas specialistus. Šiais metais didinamas finansavimas psichikos sveikatos centrams. Tai yra teisingas žingsnis, tačiau tikrai nepakankamas“, – sakė M. Majauskas.

Lietuvos sveikatos strategijoje yra iškeltas tikslas iki 2025 metų sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio, jis siekia 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos savižudybių rodiklis yra didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.