Už naują komisiją balsavo 67, prieš buvo devyni, susilaikė 38 parlamentarai. Už pirmininkės kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 62 Seimo nariai, prieš – 14, penki susilaikė.

V. Meiliūnaitė yra baigusi buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultetą ir filologiją Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2002 metų ji dirba Lietuvių kalbos institute.

Antradienį prisistatydama Seime kaip prioritetinius darbus VLKK ji minėjo lietuvių kalbos prestižo, lituanistinio švietimo stiprinimą.

Naujos kadencijos VLKK taip pat dirbs Albina Auksoriūtė, Dalia Gedzevičienė, Laimantas Jonušys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Rūta Kazlauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Lina Murinienė, Vilija Sakalauskienė, Daiva Sinkevičiūtė, Vitalija Stravinskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Jurga Trimonytė-Bikelienė, Vidas Valskys, ir Vilma Zubaitienė.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

Į naują VLKK nebepateko dabartinis komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Ketvirtadienį jis atleistas iš šių pareigų.

A. Antanaičio nepaskyrimas antrai kadencijai sukėlė dalies opozicijos narių pasipiktinimą.

„A. Antanaitis baigė pirmąją kadenciją ir truputį man yra keista, kai žmogus nė karto nekritikuotas, tik girtas, ataskaitos įvertintos puikiai, neturi galimybės ne tik dirbti pirmininku, bet net neišrenkamas į komisiją. Tai kokio gi reikia žmogaus? Aš dabar žiūriu į kandidatę V. Meiliūnaitę, Devuliau, kaip A. Antanaitis pakėlė kartelę ir kaip pamatai, kiek jis nuveikė per visą kadenciją ir anksčiau“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.

Naujo VLKK vadovo rinkimai buvo įžiebę konfliktą kandidatūrą teikiančiame Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

V. Meiliūnaitė VLKK nare tapo vietoj atsistatydinusio advokato Edmundo Budvyčio. Jis spalio viduryje komitete buvo išrinktas Lietuvių kalbos komisijos nariu, bet po kelių dienų parašė atsistatydinimo pareiškimą. Teisininkas BNS sakė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.

Be to, atsisakymus toliau kandidatuoti į VLKK narius Seimui atsiuntė penki iš šešių už brūkšnio per rinkimus likę į asmenys. Vienintelis neatsisakęs kandidatavimo ir surinkęs šešis balsus buvo dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Opozicijos atstovai komitete siekė, kad nauja atranka vietoj pasitraukusio nario nebūtų vykdoma, o būtų teikiamas kitas daugiausia balsų surinkęs nominantas, tai yra A. Antanaitis. Jų teigimu, rinkimų procedūra nėra baigta, kol kandidatų nepatvirtino Seimas, todėl nebuvo reikalo kreiptis į institucijas dėl naujų pretendentų teikimo.

Tačiau valdančiųjų balsais nutarta, jog reikia vykdyti naują atranką, dėl to opozicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ši patvirtino, kad komitetas procedūrų nepažeidė.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.