Po pateikimo procedūros už tai balsavo 115 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.

„Poligono atkūrimo procedūros priėmus įstatymą užtruktų šešis mėnesius, tuo metu įprastine tvarka – mažiausiai penkerius metus“, – pateikdamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, jei įstatymas būtų priimtas, po pusmečio galima būtų pradėti poligono įrengimo darbus.

A. Anušausko teigimu, bendras poligono plotas apimtų 16,9 tūkst. hektarų, tai daugiausia valstybės saugomos teritorijos, tačiau įsiterpia ir privačių žemės sklypų, jie sudaro apie 350 hektarų arba 2 proc. viso poligono.

Rūdninkų karinio poligono įstatymo projekte numatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bus pradėta įsigaliojus šiam įstatymui.

Numatyta, kad saugomų teritorijų priežiūra užsiimančios institucijos stebės poligono teritorijoje esančių saugomų teritorijų būklę. Tais atvejais, kai neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms bus neišvengiamas, įsipareigojama žalą kompensuoti įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

Pagal projektą, poligone planuojami statyti sprogmenų sandėliai bus įkurti ne arčiau kaip 400 metrų iki poligono teritorijos ribos.

Ministras tvirtino, kad tiek vietos gyventojai, tiek savivaldybė turės naudos iš šio poligono.

„Poveikis gyventojas bus pozityvus, darbo vietų prasme, užimtumo prasme, galimybių prasme“, – sakė jis.

„Lietuvos kariuomenė neturi tiek erdvių, kiek jai šiuo metu reikia treniruotis, ypač atvykus sąjungininkams. Šaulių sąjunga skundžiasi, kad negauna poligonų, negauna šaudyklose laiko. Tiesiog mūsų valstybės gynybos poreikiai išaugo ir dar augs artimiausiu metu, todėl ir reikalingas šitas procesas“, – už projekto priėmimą kalbėjo Seimo narys Valdas Rakutis.

Karinis poligonas Rūdninkuose veikė sovietmečiu, dabar šioje vietoje treniruojasi Viešojo saugumo tarnyba.

Poligono steigimo procedūros spartinamos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Anksčiau jį planuota įrengti per keletą metų.