Numatoma, kad Marijampolės kolegija taps Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademija.

Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

„Tai yra labai svarbus klausimus. Tai visus tuos, kurie myli Marijampolę ir norite Marijampolės žmonėms padaryti gerą darbą, kviečiu palaikyti šį projektą“, – posėdžio metu sakė konservatorius Andrius Vyšniaukas.

Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teikiamame dokumente, Marijampolės kolegijos pertvarkos imamasi siekiant išsaugoti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione. Šiuo metu ši valstybinė kolegija yra mažiausia Lietuvoje. Todėl, nurodo ministerija, 68proc. grupių ar kursų yra nerentabilūs.

Įvykdžius reorganizaciją, Sūduvos akademijoje palaipsniui bus pereinama prie universitetinių studijų, bus sudarytos sąlygos stiprėti padalinio akademinių darbuotojų bendruomenei, gerės paslaugų kokybė, bus sumažintos bendros veiklos sąnaudos.

Pritarė jūreivystės mokyklos reorganizacijai

Parlamentarai taip pat pritarė projektui, kuriuo inicijuojama LAJM reorganizacija. Numatoma, kad LAJM taps Vilnius Tech padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.

Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 82 parlamentarai, susilaikė 2, prieš balsavo vienas Seimo narys.

„Šiek tiek apmaudu, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą prisijungė Vilniaus technikos universitetas, ne Klaipėdos universitetas, nes vėl žemyniniai, kontinentiniai žmonės ruoš laivininkus ir jūreivius. Tai yra nuogąstavimo didelio Klaipėdoje, ar su tuo bus susitvarkyta“, – atkreipė dėmesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Bet Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra stiprus universitetas, kuris Klaipėdoje tikrai gali išvystyti inžinerines studijas“, – pridūrė jis.

Akademijoje bus vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos. Pokyčiai įsigalios jau nuo šių metų spalio 1 d.

Siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.

Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją.