Nepasiturintiems gyventojams išlaidos būtų kompensuojamos, kitiems už prisijungimą tektų susimokėti patiems. 

Asmenys, iki 2030 metų neprisijungę prie viešojo nuotekų tvarkytojo, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos nuo 70 iki 100 eurų.

Privalomo jungimosi prie vandens tiekėjo nebus.

Naujovė paliestų tik tuos gyventojus, kurie individualiai išgauna geriamąjį vandenį ar patys tvarkosi nuotekas, o taip pat gyvena ne kaimuose, o tik miestuose ir mieteliuose, kuriuose yra ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

Dabar Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o kitais metais dėl emigracijos, skaičiuojama, liks 66.  

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis siūloma leisti gyventojams tvarkyti savo nuotekas trimis būdais: be išlygų jungiantis prie suformuotos centralizuotos infrastruktūros, arba naudojant individualius valymo įrenginius, arba deklaruojant, kad savo lauko tualetus nuolat valo ir pateikiant tai įrodančius dokumentus.

Pokyčiai laukia ir šulinių savininkų. Prie vandentiekio bus galima jungtis tiems, šalia kurių namų nutiestos geriamojo vandens trasos.

Teikiamas įstatymo pataisas Seimas nori priimti kuo skubiau, nes Europos Komisija netrukus gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pirmą įspėjimą dėl laiku neperkeliamos Europos Sąjungos teisės Lietuva gavo dar 2017 metų vasario viduryje.