Tai numatančios Farmacijos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisos, kurias Seimui pateikė parlamentaras Antanas Matulas, nesulaukė Seimo pritairmo po pateikimo. Už jas ketvirtadienį balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 22, taip pat 22 parlamentarai susilaikė. Įstatymo pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Parlamentarų nuomone, taip būtų užtikrinama pacientų galimybė naudotis papildomomis paslaugomis vaistinėje, gerinama jų gyvenimo kokybė bei reikalingų prevencinės medicinos pagalbos ir diagnostikos metodų bei tyrimų prieinamumas.

„Galimybė vaistinėse atlikti profilaktinį skiepijimą didintų šios paslaugos prieinamumą gyventojams, kas yra aktualu epidemijų metu, nes skiepijimo veiksmingumo galimybė mažėja laiku nepasinaudojus imunoprofilaktikos paslauga“, – sako įstatymų pataisų autoriai.

Šiuo metu Farmacijos įstatyme yra įtvirtintos farmacinės veiklos paslaugos, tarp kurių yra farmacinė rūpyba. Tačiau biocheminių tyrimų atlikimo ir suaugusiųjų profilaktinio skiepijimo organizavimo paslaugos Farmacijos įstatyme nėra numatytos.

Parlamentarų nuomone, pakeitimas yra reikalingas ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, kuriame yra numatyta, jog teisę atlikti imunoprofilaktiką turi tik sveikatos priežiūros specialistai, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę licenciją sveikatos priežiūros veiklai. Anot projektų iniciatoriaus Seimo nario A. Matulo, šiame teisės akte yra reikalingas papildymas, numatantis teisę imunoprofilaktiką atlikti ir farmacijos praktikos specialistams.

„Biocheminių tyrimų paslaugos įstatymuose nėra reglamentuojamos, o tik sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 14 d. įsakymu patvirtintuose Geros vaistinių praktikos nuostatuose yra numatyta, jog vaistinė gali teikti gyventojams biocheminių ir fiziologinių parametrų nustatymo paslaugas ir šioms paslaugoms teikti turi būti įrengta atskira patalpa ar vieta“, – sakoma dokumentų aiškinamajame rašte

Įstatymų pataisas įregistravę parlamentarai sako, kad jas priėmus, Sveikatos apsaugos ministerijos poįstatyminiais teisės aktais turės būti detalizuojamos įstatymų nuostatos, numatant, kokią konkrečiai prevencinės medicinos pagalbą, kokias lėtinių ligų valdymo programas bus galima atlikti vaistinėse. Poįstatyminiais teisės aktais taip pat turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai vaistinių patalpoms, kuriose bus vykdomos numatytos programos.

Anot įstatymų pataisų autorių, kitų valstybių patirtis rodo, kad gyventojai patenkinti teikiamomis paslaugomis vaistinėse, tai padeda taupyti valstybės lėšas, nes sumažėja apsilankymų skaičius pas gydytojus, trumpinamas hospitalizacijos laikas, mažinamas nedarbingumas ir kt.

Seimo narių duomenimis, 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – nustatomas cholesterolio lygis, 13 – atliekama vakcinacija (pvz., Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija) ir t. t.