Lietuvoje nėra pakankamai užtikrinama leidimų pasiklausyti pokalbių telefonu išdavimo kontrolė. Taip konstatavo Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (OVPKK).
Nėra sistemos
„Komisija nustatė, kad yra pažeidžiami įstatymai sankcionuojant telekomunikacine įranga perduodamos informacijos kontrolę“, - penktadienį sakė OVPKK pirmininkas Aleksandras Sacharukas.
Jis žadėjo informuoti apie tai Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.
Pasak A.Sacharuko, Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad operatyvinės veiklos subjektai – saugumaa, policija, muitinė bei kiti – kreipiasi į prokurorus, kad šie savo ruožtu išrūpintų teismuose leidimus pasiklausyti tam tikrų asmenų telefonų. „Tačiau supratome, kad prokurorai patikrina tik teisinius tokio kreipimosi pagrindus. Faktinis pagrindas visiškai netikrinamas, nors prokurorai turi užtikrinti operatyvinių subjektų veiklos kontrolę“, - stebėjosi politikas.
„Nėra sistemos, kuri leistų patikrinti, ar tikrai pagrįstai yra kreipiamasi į teismą leidimo pasiklausyti telefoninius pokalbius“, - pridūrė jis.
Nėra jokios koordinacijos
OVPKK tyrė įtarimus, kad pastaruoju metu galėjo būti išduodami leidimai pasiklausyti kai kurių žurnalistų telefoniniai pokalbiai. Tokius įtarimus paskleidė visuomenės veikėjas Darius Kuolys, tvirtindamas, kad kai kuriuose teismuose masiškai išduodami leidimai klausytis tų žurnalistų, kurie neva neparankūs Valstybės saugumo departamentui (VSD).
A.Sacharukas nepatvirtino ir nepaneigė tokios D.Kuolio informacijos, tvirtindamas, kad tai sudaro valstybės paslaptį. „Tačiau komisijoje, tirdami šiuos įtarimus, nustatėme, jog egzistuoja netvarka leidimų pasiklausyti telefonus sistemoje“, - pabrėžė jis.
Pasak D.Kuolio, leidimai pasiklausyti Vilniuje ir kituose miestuose dirbančių žurnalistų telefonų buvo neva išduodami Šiaulių apygardos teisme, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokurorų teikimus. Į šiauliečių pareigūnus esą kreipdavosi VSD.
OVPKK pirmininkas tvirtino, kad įstatymai nedraudžia tokios veiklos – Vilniuje dirbantys operatyvinės veiklos subjektai gali kreiptis į bet kurį šalies teismą prašyti sankcijos taikyti priemones prieš bet kurioje šalies vietoje gyvenančius ir dirbančius asmenis. „Tai galima daryti, pavyzdžiui, konspiracijos sumetimais“, - tikino jis.
„Tačiau nustebau, kad tarp teismų nėra jokio koordinacijos, jokio pasikeitimo informacija. Jeigu negaunamas leidimas pasiklausyti telefonų viename teisme, kreipiamasi į kitos apygardos teismą ir taip važinėjama po juos, kol leidimas gaunamas“, - gūžčiojo pečiais A.Sacharukas.
Kvies generalinį prokurorą
Komisijos vadovas tikino, kad kitą savaitę į OVPKK posėdį bus kviečiamas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Su juo bus aiškinamasi, ar pokalbių telefonu kontrolės sankcionavimas yra pakankamai pagrindžiamas.
„Mano akimis, ne tai kad visiškai nėra kontrolės šitų dalykų, bet ji aiškiai nepakankama“, - įsitikinęs A.Sacharukas.
Jis vengė spėlioti, ar komisijoje bus reiškiamas nepasitikėjimas Generalinės prokuratūros vadovu.
A.Valantinas penktadienį pareiškė, kad, jo nuomone, Lietuvoje yra pakankamai gerai užtikrinamas telefoninių pokalbių pasiklausymo leidimų išdavimas.
Aiškinosi teisėjas
Penktadienį OVPKK posėdyje kalbėjęs Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis tikina, kad leidimai pasiklausyti bet kurių asmenų telefoninius pokalbius Lietuvoje išduodami vadovaujantis galiojančiu įstatymu bei iš prokurorų gauta informacija apie galimų įtarimų keliančią tų asmenų veiką.
Pasak B.Kalainio, OVPKK posėdyje daugiau kalbėta ne apie konkrečias bylas, ne apie konkrečius išduodamus leidimus, bet apie veikiančius įstatymus, juose surašytus pagrindus, kada ir kaip gali būti naudojamos operatyvinės priemonės prieš asmenis, taip pat ir telefoninių pokalbių pasiklausymas.
Šiaulių apygardos teismo vadovas paaiškino, kad sprendimas pasiklausyti asmenų telefoninių pokalbių išduodamas „pagal surinktą medžiagą ir pagal prokuroro teikimą“. „Jeigu gauni teikimą, gauni medžiagą, peržiūri ją ir priimi sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo“, - sakė teismo pirmininkas.
Galioja tris mėnesius
Paklaustas, ar teisėjai nepažeidžia įstatymų, išduodami leidimus pasiklausyti asmenų, taip pat ir žurnalistų, B.Kalainis nustebo: „Kaip mes galime pažeisti įstatymą, jeigu jame parašyti pagrindai ir sąlygos, kada ir kaip išduodami tokie leidimai? Jeigu mums pateikiama medžiaga, jeigu prokuroras teikia, jeigu ta medžiaga pagrįsta, kodėl negalima leidimų išduoti? Turiu pabrėžti, kad teisėjas negali patikrinti jam pateikiamos medžiagos, informacijos, pareigūnas, ją pateikęs, yra už tai atsakingas. Be to, noriu pridurti, kad kreipiasi ne tik saugumas, bet ir policija, muitinė, kitos tarnybos“.
Leidimas pasiklausyti pokalbių išduodamas trims mėnesiams, paskui gali būti pratęstas.
B.Kalainis pastebėjo, kad vietinis teismas dirba tik su vietine prokuratūra, atsižvelgia tik į jos teikimus. Tačiau leista suprasti, kad kreipimaisi gali būti ne tik dėl toje vietovėje gyvenančių asmenų veikos. „Įstatymas to nedraudžia“, - sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, atsakydamas į klausimą, ar gali būti jo teisme išduodami leidimai pasiklausyti kituose miestuose gyvenančių asmenų pokalbių telefonu.
Gali dirbti bet kur
Penktadienį OVPKK posėdyje taip pat liudijo ir Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj.
Jis patvirtino teisėjo žodžius, kad operatyvinės veiklos subjektas turi teisę kreiptis į bet kurį Lietuvos teismą, kurio gali prašyti leidimo taikyti tam tikras operatyvines priemones, taip pat ir telefoninių pokalbių pasiklausymą. „Vilniuje veikianti operatyvinė institucija turi teisę kreiptis į bet kurį šalies teismą, kurį laiko esant reikalingu. Tai gali būti padiktuota įvairių aplinkybių, tarkim, konspiracijos“, - aiškino A.Mirnyj.
„Jeigu norime, kad vilniečiai dirbtų tik Vilniuje, o šiauliečiai tik Šiauliuose, tuomet keiskime įstatymus“, - sakė prokuroras.
Tačiau jis nepatvirtino ir nepaneigė D.Kuolio skleidžiamų įtarimų, kad VSD kreipdavosi į Šiaulių apygardos prokurorus ir vietinius teismus, be kliūčių gaudavo ten leidimus pasiklausyti pokalbių.
Naujausi komentarai