Jis toliau keliaus į Seimo posėdžių salę priėmimui.

Kultūros komitetui pritarus pasiūlymui iš Komunistų partijos veiklos vertinimo įstatymo projekto išbraukti su rinkimais susijusius ribojimus buvusiems komunistams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį bendru sutarimu konstatavo, jog projektas nebeturėtų prieštarauti Konstitucijai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamentas anksčiau buvo įžvelgęs galimą prieštaravimą Konstitucijai, nes minėtame projekte buvo įdėta nuostatų, kurios būtų prieštaravusios Rinkimų kodeksui. Šis yra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą.

„Pagal logiką, ką išdėstė Teisės departamentas, iš pat pradžių prieš priimant nuostatas dėl deklaravimo priklausymui Komunistų partijai, tai reikėtų iš pat pradžių pataisyti arba papildyti Rinkimų kodeksą ir tik po to, kai jis bus papildytas, įtraukti į įstatymus“, – Kultūros komitete kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.

Šis komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui išbraukti su Rinkimų kodeksu susijusias nuostatas, kuriuose yra galimai prieštaraujantis Konstitucijai įpareigojimas kandidatams rinkimuose pateikti apie save duomenis dėl jų priklausymo LKP.

Reikiamos Rinkimų kodekso pataisos yra registruotos, tačiau dar nėra apsvarstytos.

Kultūros komitetas taip pat pritarė siūlymui pataisose atskirti LKP nuo SSRS komunistų partijos (TSKP).

„1989 metais LKP atsiskyrus nuo TSKP ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą. 1991 metų rugpjūčio 22-23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta“, – rašoma formuotėje.

Pagal projektą būtų pripažįstama, jog LKP vykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais Sovietų sąjungos okupuotoje Lietuvoje įtvirtinta diktatūra.

Taip įstatymu būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, sovietizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimą, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.

Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.