Per ją ekspertai diskutavo apie visuomenės sąmoningumą lyčių lygybės ir kovos su smurtu prieš moteris temomis, aptarė pagrindines priežastis, problemas ir priemones situacijai gerinti, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

Diskusija skirta nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai, kasmet minimai vasario 14-ąją.

„Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos bebūtų, yra skaudžiausia moterų diskriminacijos forma. Simboliška, kad moterų teisių gynėjai vasario 14 dieną pasirinko tam, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog kova su smurtu prieš moteris turi tęstis kasdien“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiandieninėmis karantino sąlygomis privalome pasirūpinti, kad rizika patirti emocinę ar fizinę prievartą mažėtų, o pagalbos instrumentai tiek jėgos, tiek nevyriausybinėse struktūrose stiprėtų“, – tvirtino ji.

Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos bebūtų, yra skaudžiausia moterų diskriminacijos forma.

Pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 55,8 tūkst. policijos iškvietimai, po jų pradėti 7132 ikiteisminiai tyrimai. Aštuonios iš dešimties dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų buvo moterys.

Anot pranešimo, pandemija šią problemą dar labiau sustiprino – reikalavimas likti namuose apsunkino galimybę pabėgti nuo smurtaujančio partnerio, didelė moterų dalis neteko darbo ir pajamų šaltinio, tad tapo labiau priklausomos nuo smurtaujančių partnerių.

Diskusijoje dalyvavo Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, sociologas Artūras Tereškinas, Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė Roberta Pauliuščenkaitė.