Tokią išvadą padarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio įregistruotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma minėta tvarka.

„Siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį šeiminės vertybės ginamos ir teisė į poilsį būtų užtikrinama ne visiems (…) darbuotojams, bet tik tam tikrai jų grupei, t. y. didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių, vykdančių prekybą 300 kvadratinių metrų ir didesnio prekybos ploto prekybos vietose, darbuotojams, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.

Todėl kyla abejonių ar toks ūkinės veiklos draudimas yra pagrįstas ir būtinas.

Konstitucinis Teismas, kaip teigiama išvadoje, ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje nustatytas lygiateisiškumo principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, neleidžia jų diskriminuoti ir teikti privilegijų.

Seimo teisininkų nuomone, deklaruojamas įstatymo pataisų tikslas ginti šeimines vertybes ir užtikrinti teisę į poilsį, nebūtų pasiektas pilna apimtimi. Jų teigimu, prekybos centrų darbuotojai atsidurtų nevienodoje padėtyje, nes vieni galėtų skirti savo laiką šeimai ir poilsiui, kai tuo tarpu kiti tokios galimybės neturėtų.

„Todėl kyla abejonių ar toks ūkinės veiklos draudimas yra pagrįstas ir būtinas“, – sako Seimo teisininkai.

Manoma, kad būtų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos

Seimo teisininkai taip pat abejoja, ar siūlomos priimti įstatymo pataisos padės saugoti sąžiningą konkurenciją. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus pataisas, būtų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.

„Tiems ūkio subjektams, kurie prekiauja mažesnėse nei 300 kvadratinių metrų (...) prekybos vietose, sudaroma galimybė prekiauti ilgesnį kalendorinių dienų skaičių metuose nei didelę galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, vykdantiems prekybą 300 kvadratinių metrų ir didesnio prekybos ploto prekybos vietose“, – sako teisininkai.

Jų teigimu, sekmadieniais ir švenčių dienomis galėsiantiems dirbti prekybos centrams būtų sukuriamos palankesnės veiklos sąlygos, sudaroma galimybė gauti daugiau pajamų bei pelno.

Seimo Teisės departamentui taip pat  nėra aišku, kaip būtų taikoma įstatymo nuostata dėl  300 kvadratinių metrų prekybos ploto.

Teisininkai svarsto, ar būtų leidžiama prekyba, jeigu sekmadieniais  ar švenčių dienomis būtų apribotas faktinis  prekybos plotas, pvz. iki 299 kvadratinių metrų. 

Taip pat, anot teisininkų, galimi atvejai, kai bendras prekybos plotas yra daugiau nei 300 kvadratinių metrų, tačiau prekybos vietos būtų skirtinguose nekilnojamo turto objektuose, kuriuos jungtų statinys (pvz., galerija, ar požeminė perėja), kuriame prekyba nevykdoma, t. y. prekybos vietos formaliai būtų atskirtos viena nuo kitos.

Svarsto, ar nenukentėtų vartotojai

Jei Seimas ryžtųsi apriboti  didelių prekybos centrų darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, keliamas klausimas ir dėl vartotojų interesų apsaugos.

Anot parlamento teisininkų, galimos situacijos, kai tam tikroje vietovėje veikia tik vienas prekybos centras, turintis 300 kvadratinių metrų ar didesnį prekybos plotą.

„Gali susidaryti situacija, kai sekmadienis ir šventinės dienos gali būti viena po kitos, o šiam prekybos centrui būtų draudžiama dirbti šiomis dienomis. Todėl kyla abejonių, ar tokiu būdu būtų užtikrinami vartotojų interesai“, – sako Seimo Teisės departamentas.

Beje, teisininkai pastebi, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių konkrečių tyrimų, skaičiavimais pagrįstų prognozių, leidžiančių įvertinti, ar įstatymas padėtų saugoti sąžiningą konkurenciją ir apginti vartotojų interesus. Taip pat neaišku, kodėl pasirinkta būtent 300 kvadratinių metrų prekybos ploto riba.

Seimo teisininkai mano, kad dėl pasiūlyto reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos nuomonė.

ELTA primena, kad vasario viduryje „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis kartu su savo frakcijos kolegomis, kai kuriais  socialdemokratais, Mišrios Seimo narių grupės, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovais įregistravo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas. Jomis siūloma nuo 2026 metų sekmadieniais ir švenčių dienomis riboti darbą prekybos centrų, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 300 kvadratinių metrų.

Įstatymo projekto iniciatorių duomenimis, ribojimai arba daliniai ribojimai prekybos centrams dirbti sekmadieniais galioja ir kitose Europos valstybėse: Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Graikijoje.

Seime jau yra buvę siūlymų riboti prekybos centrų darbą

Beje, tai ne pirmas R. Žemaitaičio bandymas Seime riboti didelių prekybos centrų darbą. Dar 2018 metų birželio mėnesį jis pasiūlė pasisemti tokios patirties iš Lenkijos.

Tuomet R. Žemaitaitis siūlė  uždrausti didelėms prekybos centrams prekiauti kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis.

Politikas tada prognozavo, kad po kelių metų pavyks pasiekti, kad dideli prekybos centrai nedirbtų per visus sekmadienius. Tačiau, jo manymu, tam reikėtų pereinamojo laikotarpio, kuris, anot jo, galėtų būti apie 4-5 metai, kad verslas galėtų tam pasiruošti.

Seime dėl prekybos centrų darbo laiko diskutuojama jau nuo 2002 metų. Tačiau visi bandymai riboti jų darbą per šventes ir sekmadieniais  nebuvo sėkmingi.

2015 m. Seimas nepritarė buvusio Seimo nario Broniaus Paužos siūlymui uždrausti prekybos centrams dirbti per šventes. Panašias iniciatyvas vėliau teikė Seimo nariai  Birutė Vėsaitė,  Orinta Leiputė, Tomas Tomilinas ir kiti parlamentarai.

Ne išimtis ir kadenciją baigęs Seimas, kuomet konservatorius Andrius Kupčinskas siūlė sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti dirbti prekybos centrams, kurių plotas yra didesnis arba lygus 500 kvadratinių metrų.