„(Tikslai – ELTA) atlikti išsamią analizę prieš imantis kažkokių veiksmų. Antra, užtikrinti saugias ir vienodas sąlygas, kad teismas galėtų efektyviai veikti. Išlaikyti profesionalius darbuotojus ir stengtis, kad būtų suformuotas Apeliacinio teismo korpusas, pajėgus racionaliai ir per protingus terminus priimti sprendimus“, – atsakinėdamas į Seimo narių klausimus sakė N. Meilutis.

Dėl šios prezidento Gitano Nausėdos teikiamos kandidatūros Seimas galutinai turėtų apsispręsti birželio 17 d.

Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, dekretą, kuriuo teikia Seimui pritarti N. Meilučio kandidatūrai, pasirašė trečiadienį.

N. Meilutis šio teismo teisėju tapo šių metų balandžio 20 d., kai Seimas pritarė prezidento pateiktai kandidatūrai. Slapto balsavimo metu jį palaikė 82 Seimo nariai, prieš balsavo 9, susilaikė 18 parlamentarų.

Pasak šalies vadovo, teisėjo N. Meilučio darbo patirtis ir asmeninės savybės leis jam sėkmingai vadovauti pastaruoju metu sunkumų patyrusiam teismui ir reikšmingai prisidėti prie teismų savivaldos veiklos.

N. Meilutis yra baigęs teisės studijas Mykolo Romerio universitete. Nuo 2017 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros lektorius, nuo 2021 m. vasario – docentas.

1998–2004 m. N. Meilutis dirbo ikiteisminio tyrimo pareigūnu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriuje. 2004–2007 m. jis buvo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, 2010–2011 m. – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas. Nuo 2011 m. N. Meilutis ėjo Kauno apygardos teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko, o nuo 2021 m. gegužės – Apeliacinio teismo teisėjo pareigas.

Nuo 2012 iki 2020 m. buvo Teisėjų tarybos narys.

Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.