Senamiesčio ateitis - artojų ir verslininkų rankose Pereiti į pagrindinį turinį

Senamiesčio ateitis - artojų ir verslininkų rankose

2003-09-22 09:00

Diskusija

Senamiesčio ateitis - artojų ir verslininkų rankose

Europos paveldo dienos proga surengtoje diskusijoje „Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška“ uostamiesčio architektai, istorikai, paveldo, paminklosaugos specialistai karštai ginčijosi, kuria linkme turėtų vystytis Klaipėdos senamiestis. Diskusijoje dalyvavo ir svečiai iš Latvijos – Rygos paminklų apsaugos inspekcijos darbuotojai.

Statyti ar nugriauti?

Renginio vedėjas psichologas Vytautas Čepas pastebėjo, jog senamiestis jau savaime yra vertybė, tačiau dabartis neišvengiamai jį keičia. Ar tinkamai restauruojami senieji pastatai, ar modernūs statiniai nedarko senojo miesto, kaip derėtų elgtis su kol kas tuščiais, brangioje žemėje esančiais plotais? O gal reiktų visą senamiestį nugriauti, kaip norėta sovietiniais laikais, ir užstatyti stiklo dangoraižiais?

Pasak Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, Klaipėda unikali jau tuo, jog tai vienintelis Lietuvos uostamiestis. Joje galima aptikti ne tik vokiečių, bet ir olandų, anglų kultūrų pėdsakų. „Ar verta architektams su naujomis idėjomis ir moderniomis technologijomis skverbtis į miesto širdį jau esamų vertybių sąskaita?“- klausė L.Kavaliauskas, abejojantis, ar tinkama vieta atsirasti 35 aukštų moderniam pastatui šalia miesto piliavietės, kai tiek daug tuščių plotų kitose vietose.

Nereikia koncepcijų

Architektas Vytautas Šliogeris dabartinius klaipėdiečius vadino naujaisiais kolonistais, kurie į aplinką žvelgia vadovaudamiesi artojo filosofija: nori gyventi beržyne, ant ežero kranto, bet miesto centre. „Architektai Danei, kuri visada buvo svarbiausia miesto arterija, atsuko užpakalį, nes dabartiniams užsakovams nereikia koncepcijos. Jiems reikia kuo aukštesnių, kuo didesnių ir nederančių prie visumos pastatų“,- sakė V.Šliogeris.

Pasak architekto Edmundo Andrijausko, kaip turi atrodyti mūsų miestas, iš tiesų sprendžia ne architektai, paminklosaugininkai, o miesto bendruomenė. O jai miesto ateities vizija kol kas nelabai rūpi. E.Andrijauskas pritarė V.Šliogeriui, jog žmonės nori gyventi miesto centre, tačiau kad jis atrodytų kaip kaimas. Anot kalbėjusiojo, turbūt niekada nebus vienos miesto vystymosi koncepcijos, nes nuolat vyksta kova tarp verslo, paminklosaugos, kitų struktūrų įsivaizdavimų ir norų.

Iškilo pavojus

Architektos Sauliaus Manomaičio teigimu, šiuo metu yra ypač iškilęs pavojus kultūros paveldui. Vertindami tik modernias technologijas ir pinigus, architektai apsimeta nesuprantą, kas vyksta. „Esu naujo, gražaus kūrinio šalininkas, tačiau jis neturi disonuoti su aplinka“, - sakė S.Manomaitis.

Daugeliui kalbėjusiųjų itin kliuvo Turgaus gatvėje S.Manomaičio projektuota parduotuvė „Margiris“, kuri atsirado buvusios Duonos parduotuvės vietoje ir „pjaunasi“ su ta pačia aplinka bei apskritai su architektūros principais. Tačiau, paradoksas, būtent šis pastatas buvo aukštai įvertintas ir gavo pirmą vietą šalies architektų konkurse.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų