Pasak L. Jonausko, Lietuvos gyventojai griežtai atsisako gyventi šalia radioktyvių medžiagų kapinynų.

„Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo susidarė nemažas kiekis radioktyvių atliekų – keliolika tūkstančių tonų. Kol kas jos yra saugojimos Visagino rajono teritorijoje, tačiau tai yra laikinas sprendimas. Tad ką darysime dabar? Siūloma įrengti saugojimo vietas 77 vietose 29 savivaldybėse, tačiau gyventojai to nenori. Įsivaizduokite, jeigu jums staiga pasakytų, kad dabar teks gyventi šalia radioaktyvių medžiagų kapinyno. Žmonės nuo šios idėjos tiesiog šiurpsta“, – pranešime cituojamas L. Jonauskas. 

Seimo nario teigimu, Lietuva kol kas nedaro nieko, kad atliekos būtų išvežtos į užsienį.

„Kartu su socialdemokratų frakcija mes užregistravome įstatymo pataisas, kuriomis siekiame pasirūpinti, kad branduolinės atliekos būtų išvežtos iš Lietuvos. Tai leidžia Europos Sąjungos (ES) teisė. Bet dėl kažkokios priežasties valdantieji politikai tokios galimybės net nesvarsto. Taigi, turime pirmiausia padaryti savo namų darbus ir pasirūpinti, kad šios atliekos būtų išvežtos. O jeigu tai nepavyks – tada jau bus galima spręsti, kaip tas atliekas saugoti Lietuvoje“, – teigia jis.

Tuo metu L. Dargienė tikina, kad Šilalės rajono gyventojai yra labai sunerimę dėl susiklosčiusios situacijos.

„Žmonės nuogąstauja ne tik dėl to, kad radioaktyvios medžiagos gali užteršti aplinką, bet taip pat ir dėl nuosavybės perėmimo. Juk saugojimo vietų įrengimui reikės numatyti didelę antžeminę apsaugos zoną. Tad pirmiausia reikėtų ieškoti sprendimo ES lygmeniu. ES galėtų rasti vietą, kurioje visos ES šalys kolektyviai saugotų savo radioaktyvias atliekas. Dabar gi Lietuvos žmonės yra paprasčiausiai gąsdinami, o alternatyvaus sprendimo būdo niekas neieško“, – komentuoja L. Dargienė.

Šilalės rajono politikė ruošiasi rinkti parašus prieš kapinynų įrengimą Lietuvoje. 

„Artimiausiu metu mes organizuosime gyventojų parašų rinkimo akciją, kurios metu tikimės aiškiai parodyti, jog mūsų piliečiai nenori gyventi tarp radioktyvių medžiagų kapinynų ir tikisi iš valdžios alternatyvaus sprendimo“, – sako socialdemokratė.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.

Birželio viduryje IAE vadovas Linas Baužys skelbė, kad elektrinėje yra išmontuota 41 proc. arba 73 tūkst. tonų visos įrangos.

ELTA primena, kad pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.