Įstatymo pataisos keičia dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimo tvarką, kad asmenims, nusikračiusiems įtarimų, nebereikėtų kreiptis į teismą.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad nekalbama apie teisėsaugos pareigūnų taikytus perteklinius veiksmus, t.y. asmens sulaikymą konkrečioje byloje gali lemti tuo metu susiklosčiusios aplinkybės.

„Tačiau valstybė šioje situacijoje turi elgtis aiškiai ir garbingai: jeigu žmogus išteisintas, jam už suėmimo laiką be jokio papildomo bylinėjimosi turi būti skirta finansinė kompensacija, nes asmens laisvė yra viena  svarbiausių demokratinių vertybių“, – sako E. Jankevičius.

Anot jo, tokios kompensacijos numatytos daugumoje Europos Sąjungos valstybių, nepriklausomai nuo to, ar jiems suėmimas buvo taikytas teisėtai, ar ne.

Vyriausybės posėdyje buvo pritarta ir kitoms įstatymų pataisoms, numatančioms padvigubinti įmokas į Nukentėjusiųjų asmenų fondą bei plėsti galimybes gauti išmokas iš šio fondo. Į šį fondą įmokas teismo sprendimu moka nusikaltimus padarę asmenys. Šiuo metu teismas gali skirti sumą nuo 250 iki 6750 eurų, numatomos naujos žirklės – 500-12 500 eurų. 

Jei Vyriausybės teikiamiems siūlymams pritars Seimas, nukentėjusieji nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kompensacijas galės gauti kompensacijas už žalą po 2000-ųjų rugsėjo 26-osios, jeigu baudžiamasis procesas jų atžvilgiu pasibaigė įsigaliojus įstatymui – po 2005 metų liepos 1 dienos.

Teismų duomenimis, 2017 metais buvo išteisinti 63 asmenys, kuriems buvo skirtas suėmimas, 2018-aisiais – 25, o pernai – 10. Pastaraisiais metais suėmimų skaičius Lietuvoje ženkliai mažėja: 2015 metais suėmimas buvo skirtas 1202 asmenims, 2019 metais – 580-čiai.