Tokį nutarimo projektą parlamentarų grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas kels didesnį visuomenės susidomėjimą šios bendrijos veikla ir tai suteiks šiai bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, tapatumo savivoką. Taip pat manoma, kad valstybės pripažinimas gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu - unikaliu folkloru ir mitologija.

„Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Pažymėtina, kad valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, (...) tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekme, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.