Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

„Siekiame, kad pilietiškumas nebūtų tik vieno konkretaus mokomojo dalyko objektas, o aprėptų žymiai plačiau. Vis dėlto svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir tai, kad šias žinias mokiniai gebėtų pritaikyti praktiškai. Todėl rengiami praktiniai mokymai, kur jaunuoliai mokosi tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kt.“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Praktiniai pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai bus tęsiami ir pavasarį. Planuojama, kad per keletą ateinančių mokslo metų juose galės dalyvaus visi šalies devintokai: 2022–2023 metų pavasarį dalyvaus 10 proc. visų devintų klasių mokinių, 2023–2024 metų – 50 proc., 2024–2025 metų – 100 procentų.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintųjų klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei ŠMSM projektas, pristatytas gegužę.

„Mūsų kursas ir yra išskirtinis tuo, kad jis praktinis. Turbūt būtent todėl mokyklos, kuriose kursas vyko pavasarį, apie jį atsiliepė itin teigiamai. Tad įvertinę pilotinio projekto sėkmę – nusprendėme jį tęsti“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Mokymais rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, atsargos kariai, profesinės karo tarnybos kariai.

Pasak Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, tris dienas moksleiviai mokosi išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, statyti palapines, pirmosios medicinos pagalbos ir kitų įgūdžių.

Dauguma mokymų dalyvių tikino, jog, jei būtų galimybė, panašiuose kursuose dalyvautų dar kartą.

Planuojama, kad nuo 2024–2025 metų trijų dienų trukmės kursas bus privalomas ir organizuojamas kasmet.