Pabrėžiamas socialinės lygybės poreikis Lietuvoje ir žadama išmokyti pasitikėti valstybės paslaugomis.

„Visi girdėjote, kad šiandien „Doing Business“ reitinge pakilome per kelias vietas. Na, fantastiška! Tačiau apie Vilniaus universiteto studiją, kurioje kalbama apie augančią socialinę atskirtį, ko gero, - ne. Tai labai gerai atspindi mūsų požiūrį į dabartines problemas“, - diskusiją apie LSDP siūlomą Lietuvos viziją iki 2024 m. trečiadienį pradėjo partijos vadovas Gintautas Paluckas.

Pasak politiko, svarbiausia - pasirūpinti žmogumi, kad šis jaustųsi saugus netekęs darbo, o už mokesčių mokėtojų pinigus teikiamos paslaugos turėtų gerinti kokybę, kad jomis būtų galima pasitikėti.

„Iš to kyla ir visi kiti dalykai, kaip mokesčių moralė, pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis ir panašiai. Gerovės valstybė yra institucinių priemonių visuma, kuri sprendžia įvairius dalykus, kaip, pavyzdžiui, gyvenimišką riziką“, - aiškino G. Paluckas.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, LSDP priklausantis Liutauras Gudžinskas pažymėjo, kad partijos tikslas skatinti kalbėti ne apie BVP augimą, o geresnį gyventojų išsilavinimą, geresnę sveikatą ir kitus rodiklius, kurie, anot politologo, išties rodo valstybės pažangą bei gyventojų pajėgumą.

„Mokslininkai yra parodę, kad pajamų nelygybė daro įtaką visai puokštei socialinių problemų, į kurias patenka ir sveikata. Kitaip tariant, kuo mažesnė pajamų nelygybė, tuo geresnė ir gyventojų sveikata bei socialinė būklė“, - aiškino L. Gudžinskas ir pastebėjo, kad šiandien penktadalis turtingiausių uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis uždirbančių mažiausiai.

Kuo mažesnė pajamų nelygybė, tuo geresnė ir gyventojų sveikata bei socialinė būklė.

Pasak politologo, gera naujiena ta, kad 61 proc. šalies gyventojų pasitiki viešosiomis paslaugomis - tai esą aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau geri rezultatai ne dėl dosnaus viešųjų paslaugų finansavimo.

„Čia duoklę reikėtų atiduoti medikams, socialiniams darbuotojams, kurie leidžia turėti tokį rezultatą, aukštesnį už ES vidurkį. Ko reikia - geriau finansuojamų ir efektyviau valdomų viešųjų paslaugų“, - kalbėjo socialdemokratas.

LSDP siūlo išvardytas problemas spręsti įvedant universalią nacionalinę senatvės pensiją, reformuojant esamą pensijų pakopų sistemą, remiant vaikus auginančias šeimas nedarbo ir skurdo atvejais, plečiant socialines paslaugas bei gerinant sveikatos apsaugos sistemą.

Bendrąją, iš valstybės biudžeto finansuojamą, pensiją socialdemokratai siūlo atsieti nuo draudimo stažo ir didinti iki 80 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (vėliau - 100 proc.) - šiuo metu tai yra 196 eurai, rašoma dokumente. Teisei į tokią pensiją nebūtų reikalaujama minimalaus draudimo stažo, o neturintiems dabar taikomo būtinojo draudimo stažo ji nebus mažinama, tokią pensiją vėliau siūloma susieti su vartojimo kainų indeksu.

Socialdemokratai taip pat siūlytų steigti valstybinę II pakopos pensijų dalyvių įmokų administravimo agentūrą, kuri atstovautų dalyvių interesams renkantis pensijai kaupiamo finansinio turto investavimo valdytoją, derantis dėl investavimo paslaugų sąlygų, keičiant investavimo kryptį, pensijų fondą ir pensijų fondų valdytoją.

„Lietuvoje labai užmiršta ir socialinių paslaugų plėtra. Tiek kalbant apie neįgaliųjų integraciją ir kitus dalykus. Tačiau reikėtų susikoncentruoti ir į darbo užmokesčio augimo bei atitinkamų darbo sąlygų ir krūvio normatyvus“, - sakė L. Gudžinskas.

Politologas pastebėjo, kad reikia keisti ir požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą. Negalima ir toliau leisti tęstis situacijai, kuomet pagal išlaidas sveikatos apsaugai stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio, o trys ketvirtadaliai medikų nėra patenkinti savo darbo sąlygomis.

„Esminiai sprendimai čia - prieinama sveikatos priežiūros sistema, keliant finansavimo lygį iki 8 proc. BVP, mirtingumo mažinimo programos kūrimas ir rimtas dėmesys medikų atlyginimams“, - sakė L. Gudžinskas.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Lietuvoje vis dar remiamasi atgyvenusiu požiūriu, nes išties išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti vadinamos investicijomis. Dar daugiau, nepakankamos išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti laikomos nuostoliais.

„Nes senas ekonomikos mąstymas - pirma sukurti, po to padalinti buvo grįstas ūkininkavimo logika - kad mažiau suvalgai bulvių, daugiau lieka sėklai. Dabar situacija visai kitokia, nes yra kapitalo rinkos, todėl finansinių resursų galima ieškoti ir kitur“, - aiškino ekonomistas.

Šiuolaikinis darbuotojas nėra vien darbo jėga, sakė R. Lazutka, o į žmones reikia investuoti. Kadangi žmonės nėra vergai ir gali išeiti iš darbo, darbdaviai nenori investuoti į darbuotojus. Tai būtų galima išspręsti siekiant, kad gyventojai uždirbtų pakankamai daug, jog galėtų rūpintis savo kvalifikacija patys.