– Lietuvą sukrėtė dingusio Mykolo istorija, prie jo paieškų prisidėjo daug neabejingų žmonių. Kuo ši istorija išskirtinė?

– Kiekviena istorija yra unikali, kaip ir ši Mykolo. Nors dingus vaikui tėvai skirtingai išgyvena krizę, bet kiekvienu atveju tai yra nepamatuojamas skausmas. Skiriasi ir tų istorijų aplinkybės. Vieni dingsta Lietuvoje, kiti už jos ribų. Tad kol vyksta paieškos, mes negalime plačiau pakomentuoti, kuo Mykolo atvejis skiriasi nuo kitų dingusių žmonių istorijų. Gal vėliau paaiškės daugiau aplinkybių.

– Kiek paramos centrai ir karštosios linijos sulaukia pranešimų apie dingusius žmones?

– Jeigu lygintume, kokie duomenys yra registruojami registre apie dingusius asmenis ir kiek kreipiasi būtent į Karštąją pagalbos liniją, skirtumas yra gana didelis. 2022-aisiais buvo užregistruota 1938 dingę vaikai, o į Karštąją pagalbos liniją tais pačiais metais kreipėsi tik 96 asmenys. Taigi ne visi skambina, nes, matyt, trūksta sklaidos, ne visus pasiekia informacija apie tokią pagalbos liniją. Geriausiai informacija plinta, kai žmonės dalinasi ja tarpusavyje, socialiniuose tinkluose.  Žinoma, po šio atvejo, kai dingo Mykolas, ta sklaida padidėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbant apie tuos beveik 2 tūkst. jūsų minėtų atvejų, kaip fiksuojama ši statistika?

– Norėčiau pabrėžti, kad į tą statistiką įtraukiami ir pasikartojantys vaikų dingimo atvejai. Būna, vienas vaikas iš namų pabėga ir penkis kartus. Ir į visus šiuos atvejus reaguojama ir visi jie yra registruojami naujai.

– Kaip žmonėms reikėtų elgtis netikėtai dingus artimajam?

– Pirmiausia – kreiptis į policiją. Jeigu dingsta vaikas, artimieji gali iš karto skambinti į Karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją telefonu 116000. Tuomet iškart į skambutį atsiliepia 112 operatoriai. Šis atvejis yra registruojamas. Ir tik vėliau, jei asmuo išreiškia norą, yra sujungiamas su šios Karštosios pagalbos linijos operatoriais, kurie jau suteikia emocinę, psichologinę pagalbą. 

Viešumas labai svarbu. Ypač – dalintis naujausiomis dingusio asmens nuotraukomis, kad jį būtų galima kuo lengviau atpažinti.

– Ar viešumas yra svarbu?

– Taip, viešumas labai svarbu. Ir labai svarbu yra dalintis naujausiomis dingusio asmens nuotraukomis, kad jį būtų galima kuo lengviau atpažinti. Kaip ir šiuo atveju, kai dingo Mykolas, tėvai pasidalino net ir drabužių nuotraukomis, kas irgi be galo reikšminga.

– Kasmet gaunama daug pranešimų apie dingusius žmones. Kuo dažniausiai baigiasi šie atvejai. Juk nereiškia, kad visų tų  2 tūkst. istorijų pabaiga – tragiška?

– Tikrai ne. Didžioji dalis yra vaikai, kurie nusprendė pabėgti iš namų. Gali būti labai įvairūs atvejai: ir smurtas šeimoje, ir krizės, ir tiesiog vaiko maištas prieš tėvus ar noras atkreipti jų dėmesį, jei jo trūksta šeimoje. Taigi norėčiau pabrėžti, kad tokie atvejai nutinka toli gražu ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose. Pasiturinčios, tvarkingos šeimos – taip pat nėra išimtis.

– Būna atvejų, kai suaugę žmonės patys nenori, kad juos rastų artimieji ir dingsta iš jų gyvenimo?

– Taip, būna ir tokių atvejų. Pavyzdžiui, artimieji kreipiasi, kad išvažiavo į užsienį ir daugiau – jokių žinių. Yra atvejų, kai pats asmuo nutaria nutraukti ryšius nieko nepaaiškinęs. Natūralu, kad artimieji, nežinodami situacijos, kreipiasi pagalbos ir traktuoja, kad jų artimasis dingo.

Vaikai dingsta toli gražu ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose, bet ir pasiturinčiose, tvarkingose.

 

– Kiek iš tų 2 tūkst. dingusių žmonių taip ir nebuvo rasti?

– Šiuo metu tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti, bet tai yra mažoji dalis.

– Kai sulaukiate skambučio į pagalbos centrą, kokią pagalbą jūs galite suteikti žmonėms, kurie labai nerimauja dėl dingusio artimojo?

– Kalbant apie dingusius suaugusius, tai dažniau artimieji kreipiasi, jei jis prapuola užsienyje, nes nežino, kaip vyksta paieška toje šalyje. Tuomet mes ir tarpininkaujame, ir kreipiamės į savo partnerius užsienyje. Paieška skelbiama tik artimiesiems pateikus prašymą, po dingimo atvejo užregistravimo policijoje. Dingus vaikui, gali iškart skambinti mums. Kaip ir minėjau, mes administruojame 116000 Karštąją pagalbos liniją, kuri veikia trisdešimt dvejose Europos šalyse. Jeigu tai įvyko užsienyje, ne Lietuvoje, mes galime suaktyvinti paiešką tarptautiniu lygmeniu.