Irakiečiams leista gyventi savo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, bet jie privalėjo registruotis. Tai viena iš vadinamųjų alternatyvių sulaikymo priemonių. Tačiau abu irakiečiai pradingo.

„Pradžioje jie atsižymėdavo, bet per dvi savaites tas ryšys nutrūko. Kolegos paprašėme patikrinti jų deklaruotą gyvenamąją vietą, tai jų jau ten nebebuvo“, – teigė Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas.

Laukti sprendimo dėl prieglobsčio laisvėje teismas leido ir vienai irakietei iš Medininkų. Ji taip pat buvo įpareigota nuolat registruotis. Ji tą padarė vieną kartą, po to – irgi dingo.

Užsieniečių registracijos centras teismo sprendimus apskundė, bet, ko gero, veltui. „Tiesiog nėra užsieniečių, tai ir negalėtų būti išnagrinėtas skundas“, – situaciją komentavo A. Kislovas.

Irakiečiai teismus įtikina, kad sąlygos Užsieniečių registracijos centre, esą nėra tinkamos – mažai vietos, sunku miegoti. O viešbutyje esą bus patogiau ir oriau.

Padedami advokatų jie nurodo tikslią vietą, kur Lietuvoje apsigyvens. Viena tokių – hostelis Vilniuje netoli stoties. Įstaigos direktorius Rolandas Kasparaitis sako, kad pas jį atvažiavęs irakietis ilgai neužsibuvo, jam buvo pasiūlyta apsigyventi kitur. „Jis neturėjo pinigų, jis turėjo 50, ar kiek tai eurų, ir aš sakau: jeigu tau neišeina susimokėti už mėnesį, kadangi pas mus mėnesinė sutartis, ir neturėjo, tai sakau yra kur hostelyje laikinai apsigyventi galima, kol atsiras pinigai“, – kalbėjo R. Kasparaitis.

Vis dėlto direktoriaus tai neatgrasė nuo sutarčių ir su kitais teismuose besibylinėjančiais migrantais. „Žinoma, mes sutinkame. Čia gal toks vienetinis atvejis. Žinote, kaip pirmą kartą gal. Kiek bylų, aš nepasakysiu, bet mes ten davėme gal trim-keturiem sutikimą. Tiktai tiek“, – situaciją komentavo direktorius.

Irakiečius iš Pabradės išlaisvinęs advokatas Paulius Vinkleris sako, kad dabar apie juos nieko nežino. „Jie pasišalino ar ne... Kaip sakiau, aš čia... Dėl vieno tik girdėjau, dėl kito aš nežinau. Aš po to su jais neturiu tolimesnio kontakto ir nėra dėl ko man su jais toliau komunikuoti“, – tikino advokatas.

Kita advokatė Asta Astrauskienė sako, kad tokių atvejų būdavo visada. „Ar čia buvo šita banga ar prieglobsčio prašytojai anksčiau atvykdavo. Sistema yra tokia, kokia ji yra. Jeigu vėliau jie pasiprašo prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, juos pagal Dublino reglamentą grąžindavo“, – teigė A. Astrauskienė.

Advokatė pabrėžė, kad jai už tai valstybė nemoka – migrantai susimoka patys. Pareigūnai pastebi, kad dalis migrantų turi daugiau, nei sako. „Jie deklaruoja, kad nieko neturi valstybei, o patys jei iš tikrųjų turi tuos pinigus ir leidžia savo nuožiūra. Tai aš vertinčiau tokią veiką kaip nebendradarbiavimą. Nes iš tikrųjų valstybei yra pateikiami melagingi duomenys“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro viršininkas A. Kislovas.

Matyti tendencija, kad kelių per teismus į Vokietiją greitai gali būti daugiau. „Mes praėjusį penktadienį gavome tokius penkis pranešimus iš teismo“, – pridūrė viršininkas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praneša, kad kasdien gauna apie dvidešimt migrantų skundų – iš viso jų jau apie 300. Byla turi būti išnagrinėta per du mėnesius. Tuo tarpu kitų bylų nemažėja. Todėl teismas praneša, jog užgriuvus migrantų skundams, kuriuos reikia nagrinėti skubos tvarka, kitų bylų nagrinėjimas galimai pailgės.