STT vadovas aiškina, kad jis veikia griežtai laikydamasis įstatymų.

„Reaguodamas į man mestus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo savo pareigomis, tai kategoriškai neigiu ir patikinu, kad veikiu griežtai laikydamasis įstatymų“, – Eltai perduotame komentare teigė L. Pernavas.

„Tiek aš, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, nuolat bendradarbiavo su Seimo laikinąja tyrimo komisija, teikė jai išsamią informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo atsakyta į visus 13 Komisijos paklausimų, kurių metu Komisijai buvo pateikta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, susijusi su Pranešėjo istorija. Tokios formos informacijos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai“, – pabrėžė jis.

Aktyviai bendradarbiaujame, tačiau informaciją teikiame, vadovaudamiesi įstatymais ir nepažeisdami žmogaus laisvių bei teisių.

L. Pernavas pažymėjo esąs už informacijos pateikimą ir kuo platesnį visuomenės informavimą, tačiau, anot jo, suteikiant ar atskleidžiant informaciją, būtina vadovautis įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais.

„Precedentas, kai kriminalinės žvalgybos institucijos politikų yra verčiamos pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas ir jos ginamas bei saugomas vertybes. Pateikiant visą, įskaitant ir nepasitvirtinusią, informaciją, gali būti pažeidžiami žmogaus teisės ir nekaltumo prezumpcijos principas bei sukuriamos prielaidos tokia informacija manipuliuoti“, – aiškino STT vadovas.

„Atkreipiu dėmesį, kad EBPO ekspertai jau ne kartą yra teikę Lietuvai rekomendacijas, kad tokie reikalavimai ir praktika, dažnai kviestis teisėsaugos institucijų atstovus, gali būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė. Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad aktyviai bendradarbiaujame, tačiau informaciją teikiame, vadovaudamiesi įstatymais ir nepažeisdami žmogaus laisvių bei teisių”, – akcentavo jis.

Atsisakydamas pateikti laikinajai Seimo komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.

Tokiomis išvadomis antradienį pasidalijo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją tyrusi komisija. Pažymima, kad L. Pernavas nepateikė parlamentarams prašomos informacijos apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Taip pat nurodoma, kad L. Pernavas klaidino parlamento komisiją – jo liudijimas prieštaravo buvusio STT vadovo Žydrūno Bartkaus teiginiams. L. Pernavui nurodant, kad STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo sunaikinta, Ž. Bartkus patikino parlamentarus, jog jam vadovaujant tarnybai ši medžiaga nebuvo naikinama, „įvertinus šios informacijos galimą tolesnę reikšmę“.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.