Lietuvoje kasmet apie 4 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų – apie 200 žūsta arba sunkiai susižaloja. Vien per šiuos metus darbe žuvo 12 žmonių. Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Bulgarija yra paskutinė, Lietuva – priešpaskutinė Europoje.

Mokslai – nuo vystyklų

„Nesvarbu, kas tu būsi užaugęs: ar darbdavys, ar direktorius, ar stalius, ar šaltkalvis, nuo vaikystės turi suvokti, kas yra saugumas ir kaip rūpintis savo sveikata“, – pabrėžia UAB SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Daugelį metų darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos srityje dirbantis profesionalas įsitikinęs, kad žmogų darbo rinkai reikia ruošti taip, kaip ir visam gyvenimui. „Juk darbas yra neatsiejama žmogaus raidos dalis. Niekas nesugalvojo kito būdo, kaip išgyventi šioje žemėje, išskyrus dirbant. Todėl žmogus turi būti paruoštas ir išmokytas gyventi ir dirbti taip, kad išliktų sveikas ir saugus“, – pridūrė E.Jasas.

Ne vien ugdymo įstaigos turi užsiimti šviečiamąja veikla: vaiką nuo mažumės turi mokyti ir patys tėvai. Specialistas pastebi, kad Lietuvoje vis dar gajus mokymo būdas, kai įgyjama profesija, tačiau mokslo metu neperduodami įgūdžiai dirbti saugiai.

Ilgai sėdėti nesaugu

E.Jaso nuomone, fizinė ir psichinė darbuotojo sveikata – du vienodai svarbūs veiksniai. Beje, psichinė žmogaus sveikata kasmet tampa vis svarbesnė, todėl ir darbdaviams, ir darbuotojams atėjo laikas susimąstyti, kaip padidinti darbo efektyvumą nekeliant žmogui streso.

Nustebsite, tačiau fizinės jėgos nereikalaujantis darbas irgi gali būti pavojingas sveikatai. Psichologai pastebi, kad šiuolaikinis pasaulis labai greitas, žmonės priversti vienu metu atlikti kelis darbus. Būdinga intelektinės srities profesijoms.

„Dabar pasaulyje išrasta ir pritaikyta daug priemonių, kurios skirtos darbuotojo sveikatai saugoti. Pavyzdžiui, sukurti ergonominiai stalai, prie kurių dirbdamas žmogus turi pasirinkimą – stovėti ar sėdėti. Tai tik vienas sprendimas, kaip sukurti palankesnę sveikatai darbo vietą, – pabrėžė SDG vadovas. – Atsižvelgdami į galimus sveikatos rizikos veiksnius darbuotojams, kurie ilgesnę laiko dalį dirba sėdėdami, suteikėme galimybę dirbti prie ergonominių reguliuojamo aukščio stalų.“

Naujai įrengtame SDG biure apdailai naudotos tik ekologiškos medžiagos, pavyzdžiui, grindų danga ir lubos, pagaminti iš natūralių žaliavų. Įmonėje įrengta poilsio ir laisvalaikio erdvė darbuotojams bei žalioji zona su sodu: čia pasodinta remontantinių aviečių, obelų ir kriaušių. Tai sukuria palankų mikroklimatą įmonėje darbuotojams, ir klientams.

Niekas nesugalvojo kito būdo, kaip išgyventi šioje žemėje, išskyrus dirbant. Todėl žmogus turi būti paruoštas ir išmokytas gyventi ir dirbti taip, kad išliktų sveikas ir saugus.

Ir batai, ir technologijos

Didžiulei tarptautinei kompanijai priklausančios bendrovės „Philip Morris Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas Darius Rudys pastebi, kad darbuotojų saugos padėtis Lietuvoje gerėja.

„Darbuotojų, ir darbdavių sąmoningumas keičiasi į gerąją pusę. Anksčiau kalbėdavome daugiausia apie būtinybę dėvėti asmenines apsaugos priemones, o dabar jau dirbame su darbuotojų įsitraukimo programomis, stengiamės veikti proaktyviai bei preventyviai ir išvengti pavojingų situacijų“, – pastebi D.Rudys.

Tai, kad situacija keičiasi, rodo jau tradicija tapęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kasmetis suvažiavimas-konferencija: daugybė temų, kuriomis įmonių specialistai dalijasi tarpusavyje – nuo saugių ir patogių batų iki išmaniųjų technologijų pritaikymo darbų saugai.

Turi rūpintis vieni kitais

„Apie darbų saugą pradedame kalbėti jau darbuotojo atrankos į atitinkamą poziciją metu, nuo pat pirmojo pokalbio. Mums labai svarbu skleisti žinią apie saugą darbe“, – pabrėžia „Philip Morris Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas.

Ši įmonė neapsiriboja tik formaliais dokumentais ir tvarkos aprašais – jai svarbu, kaip įvairios darbų saugos programos veikia realybėje.

„Mes rengiame ne tik nuolatinius darbų saugos mokymus, bet ir kiekvieną dieną, kiekvieno susirinkimo metu kalbame apie darbų saugą. Skatiname, kad kalbėtų ne tik vadovai su savo komandomis, tačiau patys darbuotojai teiktų pasiūlymus, pastebėjimus ir komentarus. Esame įsivedę griežčiausius reikalavimus darbų saugos srityje, įmonėje netoleruojamas nesaugus elgesys. Aktyviai skatiname darbuotojus rūpintis vieni kitais“, – pridūrė D.Rudys.

Jis įsitikinęs, kad vien darbuotojo sąmoningumu negalima pasikliauti. Reikalingi įrankiai ir programos jo sąmoningumui išugdyti.

„Visų pirma darbuotojas turi jaustis drąsiai kalbėdamas, reikšdamas susirūpinimą ir siūlydamas idėjas bei tokiu būdu padėdamas įmonei įdiegti veiksmus, leisiančius apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų. Svarbi įmonės kultūros dalis – kartu ieškoti sprendimo būdų“, – pabrėžė pašnekovas.

Nukenčia jauni darbuotojai

Lietuvos darbo inspekcijos duomenimis, pastaraisiais metais daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe nutinka dirbant statybos ir remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo ir techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus. Apie ketvirtadalis darbuotojų sunkiai ar mirtinai susižaloja nukritę iš aukštai.

Pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičių išskiriama kategorija, į kurią patenka ir jauni, ir vyresni kaip aštuoniolikos metų darbuotojai. Tai darbuotojai, kurių darbo stažas konkrečioje įmonėje yra iki metų. Jiems 2017 m. teko trečdalis mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Didžiausios rizikos grupei nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti priskiriami darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki metų: jiems tenka apie 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (iš visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe). Apie 50 proc. minėtos grupės darbuotojų žūsta įvykių darbe metu per pirmą darbo įmonėje mėnesį.

Iš 2017 m. devynių mirtinų įvykių keturi (44,4 proc.) darbuotojai žuvo pirmą darbo mėnesį, iš jų du (50 proc.) – per penkiolika darbo dienų. Iš 35, patyrusių sunkias traumas, – penkiolika (42,9 proc.) pirmą darbo mėnesį (iš jų septyni – pirmą darbo savaitę – 46,7 proc.) .

Patarimai jauniems darbuotojams

Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų nemokė, kaip ją tinkamai vykdyti.

Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.

Jei ko nors nežinote, klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.

Atlikdami užduotį naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan.

Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.

Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui.

Kovojo protų mūšyje

Bendrovė SDG jau dvyliktus metus originaliai pažymi Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Dovanodami praeiviams simbolinę asmeninę apsaugos priemonę – darbo pirštines, skatina visus saugoti save darbe.

Šiais metais jau penktą kartą septyniuose Lietuvos miestuose surengti protų mūšiai „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, kurių finalas vyko Kaune. Nugalėjo kauniečių – UAB „Aurika“ komanda „Žvužvangt“, II vieta – atiteko klaipėdiečiams, UAB „Philip morris Lietuva“ komandai „Misija 0“, III vieta – vilniečiams, UAB‚ BOD group“ komandai „BOD TEAM“.