Taryba tvirtina pastaruoju metu sulaukusi išskirtinio D. Žalimo dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose apie teismus ir šią teismų savivaldos instituciją.

„Vien tai, kad teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos, nesuteikia teisės šio teismo pirmininkui nei menkinti, nei ignoruoti ordinarinių teismų vaidmens ar įžeidžiamai pasisakyti dėl teisėjų bei teismų savivaldos kompetencijos“, – penktadienį Lietuvos teismų feisbuke paviešintame įraše pabrėžė Taryba.

Teisėjų atstovų teigimu, tokie D. Žalimo pasisakymai primena bandymą įtikinti, kad įprasti Lietuvos teismai daro klaidų, o Konstitucinis Teismas – ne.

„Trumparegiška manyti, kad, menkinant ordinarinių teismų vaidmenį, galima sukurti teisminės konstitucingumo kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ir jai atstovaujančių asmenų ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą“, – teigia Taryba.

Pasak Teisėjų tarybos, nors KT teisėjams ir pirmininkui nėra taikomas Teisėjų etikos kodeksas, tačiau pagarba teismų sistemai ir joje dirbantiems teisėjams yra kiekvieno teisėjo profesinė ir etinė pareiga.

Taryba taip pat tvirtina nevengianti profesionalios diskusijos apie bet kokių teismų veiklą ir jurisprudenciją, tačiau pabrėžia netoleruosianti teisminės valdžios menkinimų, nesvarbu, kas tai daro.

„Šiuo pareiškimu norime, kad nebūtume užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais, siekiame konstruktyvaus Konstitucijoje įtvirtinto bendradarbiavimo, pagrįsto jurisdikcijų atskyrimu. Su kitomis valstybės valdžiomis siekiame efektyvios konstitucinės partnerystės teisės viršenybės vardan“, – pažymi teisėjai.

Kadenciją bebaigianti Taryba tikina, kad nepaisant teismams sudėtingo laikotarpio, teisėjų savivalda neišdavė teisingumo idėjos ir nesusilaikė nuo savo nuomonės išsakymo, nors dėl to ir susilaukė kitų valdžios atstovų neigiamo vertinimo.

D. Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikavo Teisėjų tarybos sprendimus laikinosios Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atžvilgiu ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto.

Jis sakė Lietuvos teisingumo sistemoje matantis „teismų savivaldos institucijų ir teisėjų pareigų nevykdymą, aukščiausiųjų teisminių instancijų teisėjų nekompetenciją“.

Jis tvirtino, kad Tarybos sprendime dėl S. Rudėnaitės atleidimo pagal prezidento pateiktą formuluotę „konformizmas nugalėjo pareigą paisyti Konstitucijos“.

Teisėjų tarybos atsaką priima su šypsena

D. Žalimas penktadienį BNS sakė tokį Teisėjų tarybos atsaką priimantis su šypsena ir teigė, kad Taryba geriau galėtų atsakyti į konkrečius klausimus apie savo darbą, o ne bet kokią kritiką vadinti priešiška ir neetiška.

„Reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus, klausimai buvo labai konkretūs. Iš tiesų yra keletas Teisėjų tarybos veiksmų – vienoje KT byloje yra konstatuota, kad jau atvirai nevykdė konstitucinės pareigos (...) na, o kitoje tiesiog pademonstruota, kad į girtus teisėjus mes žiūrime kitaip, negu į girtus valstybės tarnautojus, tarkim“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas.

„Kodėl Teisėjų taryba nemato Konstitucijos nuostatų, kurios liepia nepatarti prezidentui dėl atleidimo tais atvejais, kada yra neįvykęs paskyrimas ir antras dalykas – Teisėjų taryba privalo atsakyti prezidentui į klausimą ar teisėjas pažemino savo elgesiu teisėjo vardą ir tai nebuvo padaryta“, – kalbėjo jis.

D. Žalimas tikino tik bandęs parodyti savo požiūrį į problemas teismų sistemoje ir sakė manantis, kad demokratinėje visuomenėje apie tokius klausimus privalo būti diskutuojama atvirai.

„Kame čia yra menkinimas, čia yra tiesiog konstatavimas. Apie tai negalima tylėti ir apie tai reikia kalbėti, aš galvoju, kad iš tiesų Teisėjų taryba nevykdo savo konstitucinių pareigų (...) čia yra faktų konstatavimas ir pasakymas, kad tai yra nutylėti klausimai, apie kuriuos reikėtų kalbėti“, – sakė jis.

„Dalinimąsi savo matymu vadinti menkinimu, neetišku elgesiu, aš nematau jokio pagrindo. Štai kodėl su šypsena, nes būtų tikrai maloniau, kad būtų atsakyta į klausimus, kurie ten yra labai konkretūs“, – pridūrė KT pirmininkas.

Jo manymu, jei teisėjų bendruomenė pati pasidarytų išvadas iš tokios kritikos, tuomet ir jos autoritetas visuomenėje išaugtų.

„Aš nematau nieko blogo tame, kad vyksta tokio pobūdžio diskusija, nes teisėjų bendruomenė neturėtų būti kažkoks uždaras klanas, kuris vengia probleminių klausimų. Manau tas uždarumas kaip tik ir lemia žemą teismų autoritetą visuomenėje“, – sakė D. Žalimas.

„Čia, aišku, liečia ne visą bendruomenę, o tuos, kurie priiminėja tokius pareiškimus“, – pridėjo jis.