Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida).

„Teismas priėjo prie išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad ponas Husaynas buvo ten laikomas, o vietos valdžia žinojo, kad CŽV su jo elgsis taip, kaip draudžia Konvencija“, – rašoma teismo pranešime.

Panaši formuluotė panaudota ir ketvirtadienį paskelbtame EŽTT sprendime Rumunijos atžvilgiu. Teismas nurodė, jog CŽV kalėjimas čia veikė 2003–2005 metais, o čia kalintam Abd al Rahimui al Nashiri taip pat įpareigota išmokėti 130 tūkst. eurų.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad Lietuva svarsto skųsti EŽTT sprendimą teismo Didžiajai kolegijai. JAV ambasada Lietuvoje BNS nurodė situacijos kol kas nekomentuosianti.

Pažeidė keturis konvencijos straipsnius

EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, kurios draudžia kankinimą, garantuoja teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Anot teismo, Lietuvos pareigūnai nežinojo detalių, kas tiksliai vyko įkalinimo patalpose, nes pastatą visiškai eksploatavo CŽV.

Vis dėlto EŽTT nurodė, jog Lietuva turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcijoje esantys asmenys nebūtų kankinami.

„Lietuvos valdžios institucijos visais praktiniais ketinimais lengvino HVD programos (Didelės vertės sulaikytųjų programos – BNS) operacijas jos teritorijoje, sukūrė sąlygas tam vykti ir nesistengė to išvengti“, – rašoma 309 puslapius sudarančiame EŽTT sprendime.

Teismas paskelbė, kad Lietuva efektyviai neištyrė Abu Zubaydah skundų dėl jo teisių pažeidimų.

„Teismo vaidmuo nėra patarti nacionalinėms valdžios institucijoms, kokie įrodymai turi būti priimti, o kokių turi būti atsisakyta, tačiau jų sprendimai šiuo atžvilgiu turi atitikti „veiksmingo ir išsamaus tyrimo reikalavimus“, – nurodė jis.

Aiškinantis įtarimus, Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir piktnaudžiavimo.

Šiame tyrime įtarimai niekam nepareikšti, jo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas šalis. Daugiau duomenų teisėsauga neatskleidžia.

Įtaria dalyvavus Rugsėjo 11-osios išpuoliuose

JAV pareigūnai teigia, kad Abu Zubaydah, kurio pilnas vardas – Zaynas Al-Abidinas Muhammadas Husaynas, priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

Šiuo metu jis yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė ir dalis nevyriausybinių organizacijų teigė, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Lietuvos vyriausybė atmeta spėjimus, kad Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus, galėjo veikti CŽV kalėjimas. Lietuvos pareigūnų teigimu, šiame pastate buvo kuriamas žvalgybos paramos centras.

Abu Zubaydah yra laimėjęs panašią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002–2003 metais.

D. Grybauskaitė: privalėsime vykdyti sprendimą

Lietuvai nepalankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl slapto CŽV kalėjimo buvimo bus privalu vykdyti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

„EŽTT sprendimas priimtas, jis nėra palankus Lietuvai. Reputacinė žala jau padaryta. Esame įsipareigoję Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl privalėsime vykdyti teismo sprendimą“, – ketvirtadienį teigė šalies vadovė. Jos komentarą BNS perdavė prezidentės Spaudos tarnyba.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, jog Lietuva gerbs tarptautinius įsipareigojimus, tačiau papildomų tyrimų inicijuoti neketina.

„Kol kas nesame gavę oficialaus teismo sprendimo. Vos tik turėsime galimybę, su juo susipažinsime ir gerbsime savo tarptautinius įsipareigojimus ir juos vykdysime. Papildomų tyrimų inicijuoti neplanuojame, nes naujų detalių šiuo klausimu neturime“, - rašoma V. Pranckiečio komentare. Jį BNS perdavė atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

S. Skvernelis: naujų tyrimų nereikia

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad naujų tyrimų dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje nereikia.

Taip jis kalbėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui ketvirtadienį paskelbus, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

„Mūsų teisėsaugos institucijos nėra pabaigę tyrimų ir kol kas kalbėti apie dar kitus tyrimus nėra prasmės“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.

Pasak premjero, Lietuva vertins galimybes skųsti EŽTT sprendimą teismo Didžiajai kolegijai.

„Jeigu galutinis ir neskundžiamas sprendimas toks būtų, tai, be abejo, reputacinė žala valstybei yra“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Net ir pačius sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys turi teisę į gynybą, į sąžiningą teismą, sąžiningą ikiteisminį tyrimą. Jų atžvilgiu negali būti taikomi metodai, kurie yra nesuderinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą sakė, kad po galutinio sprendimo bus galvojama ir apie kaltų asmenų atsakomybę.

„Kada turėsime galutinį sprendimą, aišku, tada kils ir atsakomybės klausimas. Jeigu taip būtų, tai paliečia ir valstybės prestižą“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Sprendimas remiasi netiesioginiais įrodymais?

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė sako, kad teismo sprendimas dėl Lietuvoje buvusio slapto Jungtinių Valstijų kalėjimo remiasi tik netiesioginiais įrodymais.

„EŽTT iš esmės rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, tai yra pagrinde viešojoje erdvėje prieinama informacija“, – žurnalistams Teisingumo ministerijoje ketvirtadienį sakė teisininkė.

Jos teigimu, svarbiausi dokumentai EŽTT priimant sprendimą buvo 2014 metais paviešinta JAV Senato ataskaita, CŽV dokumentai, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų tyrimai.

„Nėra nustatyta, kad aktualiais orlaiviais į Lietuvą ar iš Lietuvos būtų gabentas būtent tas asmuo ir nėra nustatyta jokių konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo“, – teigė K. Bubnytė.

„Mes nelabai įtikinome teismo, o mūsų nelabai įtikino teismas“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad EŽTT taiko kitus įrodinėjimo standartus, nei baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai. Pasak jos, Strasbūro teismui pakanka nustatyti, jog kažkoks faktas yra labiau tikėtinas, nei netikėtinas.

Svarstys, ar skųsti sprendimą

Lietuva turi galimybę skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Sprendimas yra, jis yra labai plačios apimties, 300 lapų,  mes tikrai svarstysime ir analizuosime situaciją, labai išsamiai susipažinsime. Bet mes turime galimybę sprendimą skųsti EŽTT Didžiajai kolegijai. Bet kol kas sprendimo nesame priėmę“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Anot jo, EŽTT sprendimo apskundimui Lietuva turi tris mėnesius.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir taip Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, draudžiančias kankinimą, garantuojančias teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą.

Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė CŽV kalėjimas – 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras.

2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽV sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

2014-aisiais tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną atnaujino Generalinė prokuratūra, jis tebevyksta iki šiol.

E. Jankevičius sako, kad kol kas anksti kalbėti apie galimą parlamentinio tyrimo atnaujinimą ar poslinkius prokuratūros tyrime, nes reikia išsamiai susipažinti su EŽTT sprendimu.

Atnaujins tyrimą?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas artimiausiame posėdyje svarstys galimybę atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje, sako komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Artimiausiame posėdyje siūlysiu įtraukti į darbotvarkę šį klausimą, mes išklausysime informaciją, susijusią su tuo tyrimu, nes tais laikais aš pats nedalyvavau politikoje. Mes svarstysime sprendimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo - BNS), turime į jį įsigilinti ir, aišku, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis“, - žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Bakas.

2009-aisiais parlamentiniam tyrimui dėl CŽV centro vadovavęs A. Anušauskas neatsakė į žurnalistų klausimą, ar reikia atnaujinti parlamentinį tyrimą. Konservatorius teigė, jog šis klausimas turi būti adresuojamas ne jam.

Parlamentaras abejojo, ar po naujo Strasbūro teismo sprendimo galėtų būti atnaujinami tyrimai Lietuvoje.

„Kai kalbame apie Lietuvą, jei norime kokį nors ikiteisminį tyrimą pradėti, tai vien tik teisinio argumento ir noro neužteks, reikėtų konkrečių įrodymų, o surinkti juos prabėgus daugiau kaip dešimčiai metų nežinau kam atrodytų lengva“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Anušauskas.

A. Anušauskas sako, kad skundas Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) buvo grindžiamas to paties parlamentinio tyrimo medžiaga, bet tuomet dar nebuvo papildomos informacijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

„Vyko parlamentinis tyrimas, kuris nustatė savo laiku prieš beveik 8 metus, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos, tačiau mes nekonstatavome, nes neturėjome jokių duomenų, ir dar nebuvo jokių JAV dokumentų, jokios Senato išvados, kad Lietuvoje buvo laikomas nors vienas žmogus. Šiuo atveju EŽTT konstatavo, kad, jų duomenimis ir ieškovų duomenimis, tas vienas žmogus Abu Zubaydah (Abu Zubaida) buvo laikomas Lietuvoje“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Teismas Strasbūre naudojosi lygiai tais pačiais dokumentais, tiesą sakant, tuo pačiu mūsų parlamentiniu tyrimu ir dokumentais, kuriuos nukopijavo „Reprieve“ organizacija, vieną prie vieno, pateikė kaip savo, naudojosi tais pačiais dokumentais, bet jų argumentai daugiau teisiniai – siekiant ginti žmogaus teises, tai šiek tiek kiti“, – aiškino jis.

Prokuratūra žada įvertinti sprendimą

Generalinė prokuratūra teigia, kad tolesni žingsniai dėl šiuo metu vykdomo ikiteisminio tyrimo bus priimti išsamiai susipažinus su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, jog Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas.

„Generalinė prokuratūra informuoja, kad sprendimai dėl tolesnės tebevykstančio ikiteisminio tyrimo eigos bus priimti tik išsamiai susipažinus su oficialiu EŽTT sprendimo dokumentu bei tokį teismo sprendimą lėmusiais motyvais“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Prokuratūra pabrėžia aktyviai bendradarbiavusi su EŽTT nagrinėjant palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) ieškinį prieš Lietuvą, šio teismo prašymu teikė informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto žmonių gabenimo ir piktnaudžiavimo. Pasak prokurorų, EŽTT Strasbūre prieš dvejus metus apie Lietuvos ikiteisminį tyrimą kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepareikšti.

Prokuratūra skelbia, jog tarptautinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes.

„Iš kai kurių valstybių buvo gauti atsakymai, tačiau jokių reikšmingų tyrimui duomenų iki šiol nėra gauta“, – teigiama pranešime.

Prokuratūra tvirtina, kad E. Pašilis 2016-ųjų vasarą informavo EŽTT, kad po cenzūruotos JAV Senato ataskaitos paskelbimo 2014-ųjų rudenį Lietuva kreipėsi prašydama papildomos informacijos dėl asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, tačiau buvo atsakyta, kad Valstijos neturi galimybių suteikti prašomos informacijos.

Prokuratūra teigia negalinti atskleisti ikiteisminio tyrimo detalių, atliekamų veiksmų, nes dalis duomenų yra pripažinti valstybės ar tarnybos paslaptimi.

Pastatą iki šiol naudoja mokymams

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vis dar mokymo reikmėms naudoja pastatą Antaviliuose, greta Vilniaus, kuriame, kaip spėjama, galėjo veikti CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

Registrų centro duomenimis, planuojamą parduoti pastatą šių metų balandį VSD perdavė Turto bankui, tačiau, anot VSD atstovės spaudai Aurelijos Katkuvienės, kol kas patalpos dar yra naudojamos departamento mokymo reikmėms.

„Planuojame išsikraustyti, bet dar naudojame pastatą mokymų centrui. Todėl datos, kada išsikraustysime, nežinome“, – BNS sakė A. Katkuvienė.

Vilniuje VSD taip pat dar naudoja buvusią savo centrinę būstinę Vytenio gatvėje. Anot VSD atstovės, šiuo metu į naująjį pastatą Pilaitės mikrorajone dar nėra persikėlusi ir dalis VSD administracijos, ji kol kas dar dirba senosiose patalpose Vytenio gatvėje ir greičiausiai šiemet dar dirbs.

Departamento direktorius Darius Jauniškis anksčiau yra sakęs, kad galutinai naujajame pastate pareigūnai įsikurs iki 2020 metų.

Kaip rodo Registrų centro duomenys, 1992-aisiais užbaigtą statyti pastatą ir sklypą Antaviliuose, 15 kilometrų už Vilniaus 2004-aisiais kovą, likus kelioms savaitėms iki Lietuvos oficialaus įstojimo į NATO, įsigijo ribotos atsakomybės bendrovė „Elite L.L.C“. JAV televizija „ABC News“ skelbė, kad ši Delavare, Vašingtone bei Panamoje registruota nebeveikianti bendrovė pastatą įsigijo iš vietinės šeimos, kuri čia buvo įrengusi kavinę ir jodinėjimo akademiją. 2007-ųjų sausio pabaigoje pastatą įsigijo Lietuvos valstybė, jis perduotas VSD. Šių metų balandžio 10-ąją pastatą perėmė Turto bankas, jį ketinama parduoti.