Pasak jo, šiuo metu Lietuvos kultūros biudžetas, lyginant su ekonomikos dydžiu, yra mažiausias iš visų Baltijos šalių.

Visgi ministras džiaugėsi pastarųjų metų progresu, kai didėjo kultūros darbuotojų algos ir augo finansavimas kultūros projektams.

„Čia tikrai yra kur augti, apie ką pagalvoti, bet ne viskas iš karto, - Žinių radijui antradienį sakė ministras. - Jeigu išliks tokios tendencijos, aš tikiuosi, kad jos išliks, tai viskas bus tikrai tvarkoje ir kultūra nebebus ta podukra“.

Š.Biručio pateiktais duomenimis, Lietuva kultūrai skiria 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto, Latvija skiria 1 proc., Estija - 1,2 procento. Tačiau nepaisant mažiausio Baltijos šalyse finansavimo kultūrai, per pastaruosius trejus metus Lietuvoje kultūros darbuotojų algos išaugo vidutiniškai 37 proc., nurodė ministras.

Be to, kitąmet Kultūros rėmimo fondo biudžetas augs 1,5 mln. eurų, tačiau tiek pinigų, Š.Biručio teigimu, vis dar nepakanka.

„Paklausa yra žymiai, žymiai didesnė nei mūsų galimybės, tą aš galiu patvirtinti. Užtat mes ieškome kitų finansavimo formų ir privatus mecenavimas yra vienas iš tokių būdų, kaip nukreipti didesnius finansinius srautus į kultūrą“, - sakė kultūros ministras.

Š.Birutis ministro pareigas eina nuo 2012 metų.