Anksčiau tikėtasi, jog 4,5 tūkst. dronų, kurių vertė siekia 5 mln. eurų, bus pristatyti iki 2024-ųjų pabaigos. Tačiau dar sausio pradžioje šie dronai tebebuvo kariuomenės sandėliuose. Dėl vėlavimo politikai tuomet kaltino biurokratinius procesus.

„Negalime mažinti paramos Ukrainai tempų, kadangi Ukrainos saugumo užtikrinimas reiškia rūpinimąsi mūsų pačių saugumu. Laiko turime tiek, kiek jo turi Ukraina. Panaikinome ir biurokratines kliūtis, nuo šiol parama Ukrainą pasieks dar greičiau“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Pasak KAM, šiais metais planuojamos pagrindinės paramos Ukrainai kryptys: skubūs poreikiai (oro gynyba, amunicija, dronai, antidronai), tuo pačiu plėtojant Lietuvos gynybos pramonę, taip pat – Ukrainos gynybos pramonės rėmimas per Ukrainoje gaminamos ginkluotės finansavimą.

Be kita ko, Lietuva toliau prisidės prie Išminavimo koalicijos, kurios veiklai kartu su Islandija ir vadovauja, bei prie kitų pajėgumų koalicijų, kurių dalyvė yra.

Anot KAM, bus skiriama ir karinė parama per tarptautinius fondus, kolektyvines iniciatyvas, toliau rūpinamasi Ukrainos karių rengimu ir sužeistų karių reabilitacija.

Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 754 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė pusantro milijardo eurų.

Lietuva Ukrainos saugumui ir gynybai yra įsipareigojusi kasmet skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.