Judėjimas – sveikatos rodiklis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad mokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per savaitę turėtų skirti apie septynias valandas fiziškai aktyviai veiklai, tačiau, remiantis Vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitoje pateikta statistika, Lietuvoje šią rekomendaciją atitinka vos 10 proc. 10–17 metų mokinių.

Statistika rodo, kad 5–17 metų vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Vis mažiau moksleivių į ugdymo įstaigas eina pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedlente ar kitokia aktyvia transporto priemone. Be to, vis daugiau vaikų po pamokų renkasi sėslias veiklas, pavyzdžiui, kompiuterinius ar stalo žaidimus.

Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota nacionalinė apklausa taip pat atskleidė, kad 38,1 proc. 10–16 metų paauglių yra aktyvūs bent 60 minučių penkias ar daugiau dienų per savaitę, o tik 13,6 proc. yra aktyvūs kasdien, išskyrus mokyklinį fizinį ugdymą.

Kaip skelbia ekspertai, mažo fizinio aktyvumo ir ilgo sėdėjimo palinkus prie ekranų padarinys dažnai yra netaisyklinga laikysena. Tai gali sukelti galvos ir kaklo skausmų, regėjimo, klausos problemų, sinusitą ir alergijų, koncentracijos sumažėjimą, dirglumą ir kt.

Judriai: norint atitraukti vaikus nuo ekranų, svarbu parinkti juos dominančią aktyvią veiklą. / freepik.com nuotr.

Judesys ir bendruomeniškumas

„Žinodami, kad šiandien vaikams sėdima veikla tampa vis patrauklesnė, nusprendėme ieškoti būdų, kaip suteikti mokiniams papildomo judėjimo galimybių, o riedučiai, paspirtukai ir riedlentės šiandien yra itin populiarūs, todėl nutarėme savo kieme atidaryti riedutininkų parką“, – sako Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas.

Trečius metus veikiančiame parke vaikai praleido jau šimtus valandų, taip pat buvo suorganizuotos septynios stovyklos ir dešimt turnyrų.

„Norisi, kad sporto užsiėmimai vaikams ir jaunimui būtų prieinami vietos bendruomenėje ir spręstų užimtumo problemą“, – teigia mokyklos riedutininkų parką iš dalies finansavusios Nacionalinės sporto agentūros Fizinio aktyvumo skyriaus vyresnysis patarėjas Darius Einars.

Jei vaikas skatinamas sportuoti, o patys tėvai neaktyvūs, vaikui tai – gluminanti žinutė.

Anot jo, labai svarbu pasirinkti tokią veiklą, kuri sudomintų ir įtrauktų vaikus. Neatsiejama ir tai, kad vaikai patirtų neišdildomų pozityvių emocijų ir jaustųsi laimingi. „Tokių veiklų išskirtinumas – vaikai nesijaučia priversti atlikti tam tikrus judesius, o kaip tik yra skatinama judesių laisvė, saviraiška, kūno pažinimas“, – sako D. Einars.

Atliepti poreikius

Anot riedutininkų parko projekto koordinatorės Gabrielės Garlaitės, važinėjant paspirtukais, riedučiais ar riedlentėmis vystosi ir lavinasi tokie fiziniai gebėjimai kaip koordinacija, greitis, jėga. Vaikai taip pat mokosi geresnės kūno kontrolės, judesių ir kūno pažinimo.

„Riedutininkų parkas taip pat padeda lavinti ir socialinius įgūdžius – nors transporto priemone važiuoji vienas, tačiau vykstantis eismas skatina bendradarbiauti su kitais, išlaikyti eiliškumą, būti kantriems ir leisti nuvažiuoti nuo rampos kitiems, taip pat stebėti aplinką ir nesusidurti su kitais mokiniais“, – priduria G. Garlaitė.

Tiesa, tokia veikla gali patikti tikrai ne visiems vaikams, todėl mokykloje yra įrengtas ir namelis medyje, sūpynės, sporto aikštelė, kurioje galima žaisti krepšinį, tinklinį ar sportuoti su treniruokliais.

„Tai atliepia skirtingų vaikų skirtingus poreikius: vieniems patinka ramesnė veikla, o kitiems norisi daugiau judesio. Būtent dėl to yra labai svarbu atrasti pusiausvyrą – tuos, kurie mėgsta ramybę, paskatinti įsitraukti ir į aktyvias veiklas, o tuos, kurie iš prigimties aktyvesni – mokyti pailsėti ir atlikti ramesnes veiklas“, – teigia sporto mokytoja.

Turi įsitraukti ir tėvai

Nors vasaros atostogų metu mokyklų stadionai ir žaidimų aikštelės tarsi atgyja ir juose galima išvysti daug žaidžiančių ir sportuojančių vaikų, vis dėlto tėvai vis tiek turėtų stebėti, kokia veikla jų vaikas užsiima – ar didžiąją dalį laiko praleidžia prie kompiuterio, ar noriai eina žaisti į lauką.

Be to, į aktyvias veiklas turėtų įsitraukti ir patys tėvai. Jei vaikas skatinamas sportuoti, o patys tėvai neaktyvūs, vaikui tai – gluminanti žinutė.

„Vasara yra šauni tuo, kad praktiškai viską galima veikti lauke. Linksmybėms užtenka pievos, kamuolio ar skraidančios lėkštės, bet svarbiausia – nusiteikimas ir noras judėti. Vaikai patys yra judresni, todėl ne mažiau svarbu pajudėti ir tėvams“, – pataria G. Garlaitė.

Sporto mokytoja taip pat priduria, kad vaikų norą lipti, lįsti, karstytis ar šokinėti visuomet reikėtų išnaudoti kuo išradingiau ir įprastus objektus panaudoti kaip didžiausias kliūtis sugalvojant jiems kokią nors istoriją. Pavyzdžiui, vietoje galima įsivaizduoti, kad suolelis – sargybinis, o tam, kad jis nepabustų, reikia jį peršokti.  Mokytoja G. Garlaitė taip pat primena ir kitas aktyvaus laisvalaikio galimybes vasarą.

Judėti. Tyrinėti. Pažinti

• Leiskitės į žygį. Tam galite skirti tiek laiko, kiek norite. Nebūtina toli važiuoti, juk dažniausiai visai netoliese yra daug gražių neatrastų vietų, kurias kartu su vaikais galima tyrinėti.

• Stovyklaukite miške ar prie ežero. Vos vienos nakties išvyka padės įveikti įsivyravusią rutiną. Įsikūrę stovykloje galite suplanuoti ir kitų veiklų – leistis į žygius, ieškoti ir atpažinti įvairius augalus, pramogauti vandenyje, surengti pikniką ir ant laužo išsikepti įvairių skanėstų.

• Plaukite baidarėmis. Tai pramoga, kuri vaikui niekada neatsibos. Išsirinkite maršrutą ir pamatykite Lietuvos gamtą visai kitu kampu.

• Važinėkite dviračiu. Dviratis – puiki priemonė pažinti įvairiausius miesto kampelius. Tik nepamirškite būtinų apsaugos priemonių, užkandžių ir vandens.

• Išbandykite tai, ką mėgsta jūsų vaikas. Galbūt jis žaidžia krepšinį, futbolą ar važinėja riedlente? Juk visuomet galite ir patys išreikšti norą tokią veiklą išbandyti.