LRT antradienį jis tvirtino, kad savivaldybės dar turi apie 2 tūkst. gyvenamųjų vietų rezervą, kelis šimtus vietų turi ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, su savivaldybėmis bendraujama dėl kitų vietų, pavyzdžiui, mokyklų parengimo.
„Šiuo metu iš mūsų pačių rezervų yra vežamos lovos, artimiausiu metu bus ir buitinė technika pristatome, tam, kad galėtumėme žmonėms suteikti stogą virš galvos, pamaitinti ir esant poreikiui apgyvendinti tuos padidėjusius srautus. Be abejo, gatvėje nepaliksime nė vieno“, – pabrėžė jis.
M. Šiurkaus teigimu, nors pasiruošta papildomai apgyvendinti apie 25 tūkst. asmenų, jų galėtų būti priimta ir daugiau, tačiau sąlygos nebūtų itin geros.
„Skaičiuojame, kad galėtumėme iki 25 tūkst. žmonių apgyvendinti, šiandien stengiamės daugiau mažiau sudaryti sąlygas tokias, kad jos būtų kiek įmanoma patogesnės ir artimesnės normaliam gyvenimui. Bet, be abejo, jeigu būtų taip, kad srautai išaugtų, būtų naudojamos ir sporto salės, ir mokyklų koridoriai, ir panašiai“, – kalbėjo viceminitras.
„Bet turbūt tokių sąlygų, kokios buvo sudarytos pirmajai bangai, kai žmonės priiminėjo ukrainiečius ir į savo būstus, panašu, kad tokių sąlygų nebeturėsime“, – pridūrė jis.
Viceministras taip pat sakė, kad pirmiausia su savivaldybėmis kalbamasi apie patalpas, kurioms parengti nereikia didesnių investicijų. Kartu kalbamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, tikimasi Europos Komisijos, Jungtinių Tautų Pabėgėlių ir Migracijos agentūrų pagalbos skiriant lovų, baldų.
Skaičiuojame, kad galėtumėme iki 25 tūkst. žmonių apgyvendinti.
Pasak jo, migrantų iš Ukrainos srautai į Lietuvą kol kas nėra reikšmingai išaugę, per savaitę atvyksta 400–500 asmenų, tačiau dalis jų Lietuvoje nelieka.
„Jei turėjome registruotų asmenų apie 66 tūkst., tai dabar oficialiai išvykusiųjų yra virš keturių tūkstančių“, – pripažino M. Šiurkus.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios oficialiai atvyko beveik 68 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, per pastarąsias septynias dienas jų atvyko daugiau nei 700.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 50 proc. atvykusiųjų ukrainiečių gyvena per organizacijos „Stiprūs kartu“ surastus būstus, dešimtadalis gyvena savivaldybės būstuose, dar apie 40 proc. būstus nuomojasi patys. Valstybė ir savivaldybės skiria 150 eurų kompensacijas ukrainiečiams būstą išnuomojusiems gyventojams.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė taip pat teigė, kad organizacija jau anksčiau vertino signalus, jog Rusijai intensyviai atakuojant Ukrainos infrastruktūrą, šalies šilumos ūkis gali būti sugriautas ir žmonės negalės ištverti žiemos dar iki naujų atakų.
„Tikrai neatmetu, kad tas srautas gali būti anksčiau arba didesnis, nei planavome, dėl to, kad veiksmai aktyvėja“, – kalbėjo K. Meidė.
Jos teigimu, dar prieš mėnesį organizacijos atstovai Ukrainoje tikėjosi, kad karo pabėgėlių migracija vyks šalies viduje, tačiau po pastarųjų dienų Rusijos agresyvių atakų „situacija gali pasikeisti ir tas srautas gali pajudėti“.
Pasak jos, privatus sektorius iš esmės nebeturi daug laisvų patalpų, daugiausiai tikimasi savivaldybių indėlio – savo ruožtu Lietuvos Raudonasis Kryžius pasiryžęs suteikti savo pagalbą, pavyzdžiui, skirti pledų, čiužinių, rengia ir savanorius.
